Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį susitiko ieškoti bendro požiūrio, kaip sumažinti Europos priklausomybę nuo Kinijos ir įtikinti Pekiną laikytis griežtesnės pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Briuselis ragina 27 Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti savo požiūrį į santykius su Kinija, vis ryžtingiau besielgiančiam Pekinui stiprinant savo įtaką pasaulio arenoje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) sakė, kad prieš susitikimą bloko užsienio reikalų ministrams pateikė dokumentą, kuriuo siekiama „apibrėžti ir iš naujo suderinti mūsų poziciją Kinijos atžvilgiu“.

„Jei norime būti svarbūs Kinijai tampant didžiąja galia, Europos valstybės narės turi būti vieningesnės ir veikti pagal bendrą politiką“, – sakė J. Borrellis žurnalistams, atvykęs į neoficialų susitikimą, kurį surengė rotacijos tvarka blokui pirmininkaujanti Švedija.

Negalime turėti normalių santykių su Kinija, jei Kinija nepasinaudos savo stipria įtaka.

J. Borrellis pridūrė, kad dokumente šie santykiai nagrinėjami vertinant Kiniją ir kaip partnerę, ir kaip konkurentę, taip pat nagrinėjamos kontrastingos ekonominės ir politinės sistemos.

„Norima išvengti konfrontacijos su Kinija, net jei ginčų daugėja“, – sakė Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto analitinio centro vyresnioji tyrėja Elvire Fabry (Elvir Fabri).

Didžiausias iš šių nesutarimų – Kinijos atsisakymas pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją ir jos invaziją į Ukrainą arba spausti Maskvą nutraukti puolimą.

„Normalūs santykiai“

J. Borrellis pripažino, kad bloko ir Kinijos santykiai yra įtempti dėl Kinijos pozicijos dėl tebesitęsiančio karo.

„Negalime turėti normalių santykių su Kinija, jei Kinija nepasinaudos savo stipria įtaka, kurią turi Rusijos atžvilgiu, kad sustabdytų šį karą“, – sakė J. Borrellis.

Briuselis supykdė Pekiną pasiūlęs apriboti svarbių aukštųjų technologijų eksportą aštuonioms Kinijos įmonėms, įtariamoms jų siuntimu į Rusiją.

Šią savaitę keliaudamas po Europą Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas) įspėjo, kad Pekinas, reaguodamas į bet kokias ES sankcijas, imsis būtinų atsakomųjų priemonių.

Berlyne kinų atstovas Ukrainos klausimu susiginčijo su Vokietijos kolege Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), kuri tvirtino, kad Kinijos paskelbtas neutralumas reiškia agresoriaus pusės pasirinkimą.

Penktadienį A. Baerbock pabrėžė, kad pasiūlymas nėra susijęs su ekonominėmis sankcijomis.

„Tai yra konkrečiai apie tai, kad būtų užkirstas kelias, nes mes giname JT Chartiją, kitų valstybių vykdomam karinių medžiagų tiekimui į Rusiją“, – sakė vokiečių diplomatijos vadovė.

Prieš penktadienio susitikimą J. Borrellis pabrėžė, kad joks sprendimas dėl sankcijų Kinijos įmonėms dar nepriimtas.

Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) susitikusi su Qin Gangu stengėsi sušvelninti toną, pabrėždama, kad Kinija, siekdama tarpininkauti, turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant taiką ir stabilumą pasaulyje.

Nekartoti tų pačių klaidų

Praėjusį mėnesį kelionės į Kiniją metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pareiškė, kad Europa neturėtų automatiškai laikytis JAV politikos Taivano atžvilgiu ir turėtų vengti senajam žemynui nepriklausančių krizių.

Tai sukėlė aršią kritiką iš kai kurių kitų Europos sąjungininkių, kurios laiko Jungtines Valstijas saugumo nuo Rusijos garantu.

Turėtume rasti būdą būti partneriu, o ne klientu.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis) penktadienį pareiškė, kad į „bet kokį bandymą pažeisti tarptautinę teisę ar pabloginti saugumą“ turėtų būti atsakyta ryžtingai.

P. Jablonskis taip pat pabrėžė, kad ES svarbu netapti priklausoma nuo Kinijos, palygindamas ją su tuo, kaip Europa buvo priklausoma nuo Rusijos energetikos.

„Ateityje neturėtume tapti priklausomi nuo jokios šalies. Turėtume rasti būdą būti partneriu, o ne klientu“, – sakė P. Jablonskis žurnalistams.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis taip pat pakartojo Lietuvos poziciją, kad Europai reikėtų nekartoti su Rusija padarytų klaidų vystant santykius su Kinija.

„Turime elgtis kur kas atsargiau, nei darėme su Rusija dešimtmečius: sukurti rizikų valdymo strategiją, taip pat turėti omeny, kas jau ir buvo padaryta, kad Kinija kuria naują pasaulio tvarką. Taigi, negalime būti pasyvūs stebėtojai, kai tokia tvarka kuriama, turime pasiūlyti, kaip stiprinti esamą pasaulio tvarką“, – kalbėjo jis.

Penktadienį Stokholme vykusiu užsienio reikalų ministrų susitikimu nesiekta jokių konkrečių išvadų, o diskusijos dėl Kinijos bus tęsiamos birželį įvyksiančiame bloko vadovų susitikime.

Po diskusijų apie Kiniją ministrai šeštadienį susitiks su kolegomis iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Pekinas vėl pateks į situaciją, kur su ne visiškai tiesioginiu priekaištu jam bus aptariami saugumo klausimai, įskaitant įtampą Taivano sąsiauryje.

Tačiau vienas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad susitikime visų pirma bus kalbama apie partnerysčių kūrimą.

„Šiame susitikime nekalbama apie dalyvių susivienijimą prieš Rusiją ir turime išlaikyti status quo tarp Kinijos ir Taivano, kad būtų išvengta eskalacijos“, – pridūrė jis.

Kinija ir Europa turi kartu pasipriešinti Šaltojo karo mentalitetui

Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas) penktadienį pareiškė, kad Kinija ir Europa turi kartu atsisakyti to, ką pavadino Šaltojo karo laikų mentalitetu, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams siekiant suderinti savo poziciją Pekino atžvilgiu.

„Jei prasidės naujas Šaltasis karas, jo padariniai bus dar prastesni nei anksčiau ir smarkiai pakenks Kinijos ir Europos santykiams bei bendradarbiavimui“, – sakė Qin Gangas žurnalistams, viešėdamas Osle.

Jis pridūrė, kad Kinija ir Europa turi „pasipriešinti Šaltojo karo mentalitetui ir vadovauti didžiųjų valstybių koordinavimo ir mainų stiprinimui“.