ES krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib naujienų agentūrai AFP teigė, kad ši idėja bus oficialiai pristatyta trečiadienį kaip platesnės bloko pasirengimo strategijos dalis.

Briuselis norėtų, kad kiekvienas pilietis būtų pasirengęs savarankiškai apsirūpinti 72 valandas, sakė H. Lahbib, remdamasi pagrindine praėjusių metų ataskaita dėl Europos civilinės ir karinės parengties stiprinimo.

„Žinojimas, ką daryti pavojaus atveju, įvairių scenarijų analizė – tai taip pat padeda išvengti žmonių panikos“, – sakė H. Lahbib, prisimindama, kaip, pavyzdžiui, pandemijos pradžioje parduotuvėse žmonės iš lentynų iššlavė tualetinį popierių.

Namų ūkiai būtų raginami apsirūpinti keliolika svarbiausių daiktų, pavyzdžiui, degtukais ir asmens tapatybės dokumentais neperšlampamame maišelyje. Visa tai būtų namų ūkio atsparumo rinkinio dalis.

Be to, ES nori skatinti „nacionalinę pasirengimo dieną“, kurios tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi planų.

„Visa tai daroma kartu su nacionalinėmis strategijomis“, – sakė H. Lahbib bei pridūrė, kad „tai susiję su geresniu koordinavimu, parama valstybėms narėms įgyvendinant jų strategijas“.

Pasirengimo strategija – ir ypač išgyvenimo rinkinys – remiasi praėjusių metų pabaigoje buvusio Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) Europos Komisijai (EK) pateiktos ataskaitos rekomendacijomis.

Ji taip pat remiasi Skandinavijos šalių pavyzdžiu: Suomija, Švedija ir Danija padidino pastangas parengti namų ūkius galimoms būsimoms krizėms ar konfliktams, Ukrainai jau trejus metus kovojant su plataus masto Rusijos invazija.

Laiške ES vadovei Ursulai von der Leyen trys Europos Parlamento (EP) centristų frakcijos „Renew“ įstatymų leidėjai paragino Komisiją žengti dar toliau ir kiekvienam bloko namų ūkiui išsiųsti vadovėlį, kaip pasirengti „įvairioms krizėms, pradedant galimais konfliktais ir baigiant klimato katastrofomis, pandemijomis ir kibernetinėmis grėsmėmis“.