„Bandėme supaprastinti (...), bet dabar matome riziką, kad mums reikia šio papildomo laiko dėl IT sistemos pajėgumų“, – Briuselyje žurnalistams sakė aplinkos eurokomisarė Jessika Roswall, minėdama susirūpinimą dėl galimų Europos įmonių veiklos sutrikimų.

Šis įstatymas, draudžiantis importuoti produktus, kurie lemia miškų naikinimą, turėjo įsigalioti šių metų pabaigoje, po to, kai jo įsigaliojimas buvo pirmą kartą atidėtas 12 mėnesių 2024-aisiais.

Europos Komisija (EK) sieks dar vienerių metų atidėjimo, teigė J. Roswall.

Apie tai paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai EK sudarė laisvosios prekybos susitarimą su Indonezija, kuri aktyviai kritikuoja šį įstatymą, nors J. Roswall žurnalistams sakė, kad šie du įvykiai „visiškai nesusiję“.

Įstatymą kaip didelį laimėjimą kovoje už gamtos apsaugą ir klimato kaitos stabdymą sveikino aplinkosaugos grupės.

Šis įstatymas draudžia platų prekių asortimentą – nuo kavos iki kakavos, sojos, medienos, palmių aliejaus, galvijų, spausdinimo popieriaus ir gumos – jei jos pagamintos naudojant miškų, kurie buvo iškirsti po 2020-ųjų gruodžio, žemę.

Įmonės, importuojančios minėtas prekes į 27 ES valstybes nares, bus atsakingos už savo tiekimo grandinių stebėjimą, kad įrodytų, jog prekės nėra kilusios iš iškirstų miškų zonų, remdamosi geografinės padėties nustatymo ir palydoviniais duomenimis.

Tačiau draudimas susidūrė su prekybos partnerių ir kai kurių ES šalių pasipriešinimu dėl biurokratinių procedūrų, išlaidų ir kai kurių įstatymo aspektų neaiškumo.

Įstatymo įsigaliojimą atidėti raginama Briuseliui vis daugiau dėmesio skiriant gynybai, prekybai ir pramonei, o ne klimato klausimams.