Europos Parlamentas ir 27 Bendrijos valstybės narės ketvirtadienį sutarė susieti bloko ilgalaikį biudžetą su mechanizmu, reikalaujančiu iš tokių šalių, kaip Vengrija, laikytis Europos Sąjungos demokratijos taisyklių, pranešė pareigūnai.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) paskelbtu „laikinuoju susitarimu“ patenkinamas parlamento reikalavimas įvesti tokią sąlygą prieš jam patvirtinant 1,1 trln. eurų biudžetą, taip pat papildomą 750 mlrd. eurų paramos paketą su koronaviruso pandemija besigrumiančioms valstybėms narėms.

Išsprendus šį klausimą, toliau turėtų būti deramasi dėl asignavimų Bendrijos biudžete.

ES lyderiai sutarė nustatyti kaip sąlygą teisinės valstybės principų laikymąsi per liepą vykusį viršūnių susitikimą, kuriame patvirtino beprecedentį subsidijų ir paskolų paketą ekonomikai po koronaviruso krizės gaivinti.

Tačiau europarlamentarai reiškė susirūpinimą, kad ta nuostata pernelyg neapibrėžta, todėl neužtikrins, kad Bendrijos pinigus gaunančiose ES narėse bus laikomasi demokratijos taisyklių. Tokiai pozicijai griežtai nepritarė Vengrija, Lenkija ir Čekija.

Vengrija ir Lenkija aštriai kritikuojamos Briuselio dėl savo sprendimų, kurie, daugelio nuomone, pakerta teismų sistemos nepriklausomumą ir pažeidžia migracijos taisykles.

Budapeštas taip pat pliekiamas už opozicinės žiniasklaidos persekiojimą ir už tai, kad privertė užsidaryti užsienio finansuojamus universitetus.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Vokietija neslėpė susierzinimo, kad Europos Parlamentas griežtai laikosi savo pozicijos ir nepatvirtina skubiai reikalingo pagalbos paketo, Europai grumiantis su antrąja koronaviruso banga.

Vokietijos pareigūnai visų Bendrijos narių vardu vedė derybas su europarlamentarais, kol ketvirtadienį galiausiai buvo pasiektas susitarimas.

Europos Vadovų Tarybos pareiškime rašoma, kad sutartas mechanizmas „leidžia apsaugoti ES biudžetą nustatant, kad teisinės valstybės principų pažeidimai šalyje narėje pakankamai tiesiogiai veikia arba gali paveikti patikimą ES biudžeto finansų valdymą ar ES finansinių interesų apsaugą“.

Vokietijos ambasadorius Michaelis Claussas pareiškė, jog tai „svarbus žingsnis mums siekiant galutinai priimti naują ilgalaikį ES biudžetą ir atsigavimo paketą“.

Jis pridūrė: „Ant stalo turime istorinį 1,8 trln. eurų finansinį paketą. Antrajai pandemijos bangai talžant valstybes nares, negalima švaistyti laiko.“

Susitarimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Vengrija prieštarauja

Vengrija ketvirtadienį „nepriimtinu“ pavadino Europos Parlamento ir 27 Bendrijos valstybių narių pasiektą susitarimą susieti bloko ilgalaikį biudžetą su mechanizmu, reikalaujančiu šalių laikytis Europos Sąjungos demokratijos taisyklių.

„Nepriimtina, kad Europos Parlamentas nesiliauja politiškai ir ideologiškai šantažuoti Vengrijos“, – pareiškė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) paskelbtu „laikinuoju susitarimu“ patenkinamas parlamento reikalavimas įvesti tokią sąlygą prieš jam patvirtinant 1,1 trln. eurų biudžetą, taip pat papildomą 750 mlrd. eurų paramos paketą su koronaviruso pandemija besigrumiančioms valstybėms narėms.

Išsprendus šį klausimą, toliau turėtų būti deramasi dėl asignavimų Bendrijos biudžete.

ES lyderiai sutarė nustatyti kaip sąlygą teisinės valstybės principų laikymąsi per liepą vykusį viršūnių susitikimą, kuriame patvirtino beprecedentį subsidijų ir paskolų paketą ekonomikai po koronaviruso krizės gaivinti.

Tačiau europarlamentarai reiškė susirūpinimą, kad ta nuostata pernelyg neapibrėžta, todėl neužtikrins, kad Bendrijos pinigus gaunančiose ES narėse bus laikomasi demokratijos taisyklių. Tokiai pozicijai griežtai nepritarė Vengrija, Lenkija ir Čekija.

Vengrija ir Lenkija aštriai kritikuojamos Briuselio dėl savo sprendimų, kurie, daugelio nuomone, pakerta teismų sistemos nepriklausomumą ir pažeidžia migracijos taisykles.

Budapeštas taip pat pliekiamas už opozicinės žiniasklaidos persekiojimą ir už tai, kad privertė užsidaryti užsienio finansuojamus universitetus.