Pagrindinės kasmet vykstančių derybų, vadinamų Berlyno procesu, temos – Vakarų Balkanų integracija į bendrąją rinką ir parama jų ekologinei ir skaitmeninei transformacijai. Šio regiono šalys, siekiančios narystės ES, yra Albanija, Bosnija, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija.
Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat dalyvaus aukšto rango bloko pareigūnai, įskaitant Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles'į Michelį (Šarlį Mišelį). Prie jų taip pat prisijungs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Šešios Vakarų Balkanų šalys šiuo metu yra skirtinguose stojimo į ES proceso etapuose. Serbija ir Juodkalnija prieš kelerius metus pirmosios iš Vakarų Balkanų šalių pradėjo derybas dėl narystės, pernai jas pradėjo Albanija ir Makedonija, o Bosnija ir Kosovas tik pradėjo pirmąjį integracijos proceso etapą.
Dėl praėjusių metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Vakarų Balkanų šalių integracija į ES tapo svarbiu bloko darbotvarkės klausimu. ES stengiasi suaktyvinti bendrą plėtros procesą, kuris sustojo 2013 metais, kai ES nare tapo Kroatija.
ES reikalauja, kad Vakarų Balkanų valstybės, prieš stodamos į bloką, reformuotų savo ekonomiką ir politines institucijas.
U. von der Leyen minėjo naują Vakarų Balkanų šalių augimo planą, kurį ji paskelbs aukščiausiojo lygio susitikime: septyniose konkrečiose ES bendrosios rinkos srityse Balkanų šalims, kurios turi sparčiai įgyvendinti reformas, bus atverti nauji prekybos keliai, o kartu ir investicijos.
Sekmadienį po susitikimo su Albanijos premjeru Edi Rama (Edžiu Rama) surengtos spaudos konferencijos EK vadovė šio klausimo nedetalizavo.
Prieš šį aukščiausiojo lygio susitikimą ES tebekelia didelį susirūpinimą įnirtingas Serbijos ir Kosovo, buvusios Serbijos provincijos, kuri 2008 metais paskelbė nepriklausomybę, ginčas. Praėjusį mėnesį įvykęs serbų užpuolikų ir Kosovo pareigūnų susišaudymas, per kurį žuvo keturi žmonės ir padidėjo įtampa regione, taip pat pristabdė ES remiamą dialogą, kuriuo siekiama normalizuoti santykius.
ES pareigūnai paragino Balkanų šalis įveikti regioninius konfliktus ir susivienyti, kol tęsiasi karas Ukrainoje.
