„Misija bus proga aptarti konfliktą Gazos Ruože, priminti, kaip svarbu užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos patekimą į Gazą ir visoje jos teritorijoje bei nuolatinį humanitarinės pagalbos paskirstymą, ir paraginti nedelsiant grįžti prie susitarimo dėl visiško ugnies nutraukimo ir įkaitų išlaisvinimo įgyvendinimo“, – sakoma pranešime.

ES užsienio reikalų vadovė susitiks su Izraelio ir palestiniečių pareigūnais.

Jungtinės Tautos (JT) penktadienį pareiškė, kad Gazos Ruožas išgyvena košmarą, Izraeliui po šešias savaites trukusių paliaubų šią savaitę atnaujinus antskrydžius ir sausumos operacijas.

Gelbėtojai perspėjo, kad padėtis yra beviltiška, o ją dar labiau pablogino Izraelio sprendimas kovo pradžioje nutraukti pagalbos ir elektros tiekimą Gazos Ruožui, deryboms dėl antrojo ugnies nutraukimo etapo atsidusus aklavietėje.

K. Kallas turėtų susitikti su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu (Isaaku Hercogu), užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru (Gideonu Saru) ir opozicijos lyderiu Yairu Lapidu (Jairu Lapidu).

Misija bus proga aptarti konfliktą Gazos Ruože.

Ji nesusitiks su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu), kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį „už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus“.

Okupuotame Vakarų krante K. Kallas surengs derybas su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) ir ministru pirmininku Mohammadu Mustafa (Mohamadas Mustafa), pranešė jos biuras.

Izraelio ir palestiniečių derybos dėl paliaubų, kurių pirmas etapas baigėsi kovo 1-ąją, atsidūrė aklavietėje.

Izraelis ir Jungtinės Valstijos siekė pakeisti paliaubų susitarimo sąlygas.

Gazos Ruožą valdanti teroristinė grupuotė „Hamas“ atmetė tai kaip visų šalių pasirašyto susitarimo pažeidimą.

Pirmuoju paliaubų etapu buvo sudarytos sąlygos įvežti gyvybiškai reikalingas maisto atsargas, suteikti pastogę ir medicininę pagalbą, taip pat buvo išlaisvinta dalis Gazos Ruože laikomų įkaitų mainais į palestiniečių kalinius.

Jam pasibaigus B. Netanyahu vyriausybė vėl užblokavo humanitarinės pagalbos tiekimą į tankiai apgyvendintą palestiniečių teritoriją ir atnaujino intensyvius antskrydžius.

Smūgius pasmerkė Jungtinės Tautos (JT) ir viso pasaulio šalys, o izraeliečių įkaitų šeimos ragina B. Netanyahu sustabdyti smurtą.

Gazos Ruože karas prasidėjo po 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ surengtos atakos prieš Izraelį, kai žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

Per Izraelio atsaką Gazos Ruože žuvo daugiau nei 50 tūkst. žmonių, dauguma jų civiliai, rodo „Hamas“ valdomoje teritorijoje esančios Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, kuriuos JT laiko patikimais.