Praėjusią savaitę žiniasklaidai nutekėjo JAV plano projektas, kuriame Ukraina raginama atsisakyti teritorijos, sumažinti ginkluotųjų pajėgų dydį ir atsisakyti narystės NATO. Vietoj to JAV Ukrainai suteiks saugumo garantijas.
Manoma, kad 28 punktų planą JAV parengė su dideliu Maskvos indėliu. Sekmadienį savo pasiūlymą pateikė Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija.
Pirmadienio rytą laidoje „Vikerhommik“ Estijos valdančiosios Reformų partijos atstovas Marko Mihkelsonas teigė, kad visą savaitgalį Europos diplomatai, įskaitant ir estus, intensyviai dirbo siekdami padėti Ukrainai itin sudėtingoje situacijoje.
„Iš esmės ukrainiečiai yra priversti pasiduoti kare, kuris iš tikrųjų tęsiasi jau daugiau nei 11 metų. Mes visi perskaitėme 28 punktus, ir aš tikrai negaliu to vadinti taikos planu. Tai tiesiog kapituliacija, greičiausiai parašyta Rusijos ir perduota Ukrainai per amerikiečius – tiksliau, pačių rusų nutekinta žiniasklaidai ir sukėlusi didelę sumaištį“, – laidoje kalbėjo M. Mikhelsonas.
Pasak parlamentaro, kol kas gera žinia yra ta, kad Ukraina nepasidavė.
„Buvo baiminamasi, kad vakar Ukraina galėjo būti pastūmėta į padėtį, kurioje ji neturės kito pasirinkimo, kaip tik sutikti su sąlygomis, kurios, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, būtų labai, labai žalingos Ukrainai. Tačiau aišku, kad tarptautinis spaudimas, įskaitant spaudimą amerikiečiams, bent jau davė situaciją, kurioje mes nutolome nuo tų 28 punktų keliamo siaubo“, – tęsė politikas.
Vis dėlto, M. Mihkelsono manymu, situacija dar nėra pakankamai gera, kad būtų galima teigti, jog Ukrainai, o tuo pačiu ir Estijai, nėra priežasčių nerimauti.
„Šiandien prasidedanti savaitė gali tapti viena iš svarbiausių per visą Ukrainos karą ir Rusijos agresiją. Labai daug kas priklauso nuo to, ką Europos sąjungininkai ir partneriai padarys arba nepadarys, kad išvengtų situacijos, kurioje Rusija paskelbtų pergalę ir, kas būtų tragedija, Ukrainos pralaimėjimą“, – sakė jis.
M. Mihkelsonas pabrėžė, kad derybas veda ne Ukraina ir Rusija.
„Didžiausią nerimą šioje situacijoje kelia tai, kad užuot spaudus agresorę, didžiulis spaudimas – ypač iš amerikiečių pusės – yra daromas Ukrainai, karo aukai. Iš esmės jos buvo paprašyta pasiduoti. Tačiau, kaip puikiai žino Volodymyras Zelenskis ir visa Ukrainos tauta, nė vienas Ukrainos politinis lyderis negali sau leisti pasirašyti dokumento, kuriuo savanoriškai atsisakoma šalies suvereniteto ir teritorijos“, – pareiškė Estijos parlamento URK vadovas.
Jo tvirtinimu, būtent šis principas padeda Ukrainai atsilaikyti šiuo metu.
„Jei šie punktai bus pakeisti taip, kad būtų užtikrintas Ukrainos suverenitetas, šiuo metu nematau jokių prielaidų, kad Rusija su tuo sutiktų. Rusija tiki, kad per artimiausius dvejus metus visa Ukraina atsidurs jos kontrolėje. Ji tiki, kad gali tiek suardyti visą Europos saugumo architektūrą, jog galės skelbti pasiekusi savo pagrindinius tikslus“, – teigė M. Mikhelsonas.
ELTA primena, kad JAV prezidento Trumpo planas užbaigti karą Ukrainoje, kuriame pakartojama keletas Rusijos kategoriškų reikalavimų (pavyzdžiui, plane buvo reikalaujama, kad Ukraina atiduotų dalį savo teritorijos, sumažintų kariuomenę ir įsipareigotų niekada nestoti į NATO.), sulaukė pasipriešinimo tiek iš Kyjivo, tiek iš jo sąjungininkų Europoje, kurie siekia tam tikrų pakeitimų.
Aptarti šį siūlymą sekmadienį Ženevoje susirinko JAV, Ukrainos, Europos ir Kanados nacionalinio saugumo pareigūnai.
Baltieji rūmai vėliau sekmadienį pareiškė, kad šios derybos buvo „svarbus žingsnis į priekį“, ir dar kartą patvirtino, kad bet koks galutinis susitarimas „visiškai užtikrins“ Ukrainos suverenitetą. Po kelių minučių Vašingtonas paskelbė bendrą JAV ir Ukrainos pareiškimą.
„Diskusijų rezultatas – šalys parengė atnaujintą ir patobulintą taikos planą“, – pažymima pareiškime, tačiau konkretūs pakeitimai nenurodomi.
Abi pusės įsipareigojo „artimiausiomis dienomis“ toliau dirbti prie bendrų pasiūlymų.
JAV delegacijai derybose vadovavęs Valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė, kad bet kokiam galutiniam susitarimui turės pritarti JAV ir Ukrainos prezidentai ir esama keleto klausimų, kuriuos reikia išspręsti, prieš į derybas įtraukiant Kremlių, kuris pirminį pasiūlymą įvertino palankiai.
