„Mes labai, labai aiškiai pareiškėme, kad vis dar turime nuogąstavimų“, – interviu agentūrai AFP sakė Guillaume‘as Eliet (Gijomas Elijė), Briuselyje įsikūrusių tarpuskaitos namų „Euroclear“ rizikos valdymo direktorius.
Europos Komisija (EK) siekia panaudoti apie 200 mlrd. eurų vertės bloke įšaldyto Rusijos centrinio banko turto, kad suteiktų Kyjivui labai reikalingą paskolą.
Pareigūnai atkakliai deda pastangas, kad ES lyderių susitikime gruodžio 18 dieną būtų pasiektas susitarimas dėl pradinių 90 mlrd. eurų, skirtų Ukrainos finansams paremti.
Tačiau sudėtingas planas, pagal kurį „Euroclear“ paskolintų pinigus ES, o ši savo ruožtu juos paskolintų Kyjivui, susiduria su Belgijos pasipriešinimu, šaliai baiminantis galimų Maskvos finansinių ir teisinių atsakomųjų veiksmų.
EK tvirtina, kad įdiegs „trijų pakopų apsaugą“, o tai reiškia, kad „nėra jokio scenarijaus“, pagal kurį „Euroclear“ negalėtų gauti pinigų, jei prireikus reikėtų grąžinti lėšas Rusijai.
Pasak ES, pagal tą sistemą valstybės narės gali suteikti garantijų, kad padės padengti bet kokius įsipareigojimus.
Tačiau G. Eliet sakė, kad „Euroclear“ – vienam pagrindinių Europos finansinės mašinos sraigtų, tvarkančiam akcijų, obligacijų, išvestinių finansinių priemonių sandorius ir investicinių fondų pervedimus, – vis dar reikia įtikinti, kad šie pažadai reiškia, jog prireikus organizacija galės nedelsdama gauti lėšas.
„Turime užtikrinti, kad per labai trumpą laiką galėsime gauti likvidumą“, – sakė jis pirmadienį duotame interviu.
„Kaip galime būti tikri, kad jei pinigų prireiks pirmadienio rytą, galėsime pasinaudoti šiomis garantijomis?“ – klausė „Euroclear“ atstovas.
„Euroclear“ Rusijoje vis dar turi apie 16 mlrd. eurų vertės klientų turto ir baiminasi, kad Maskva, imdamasi atsakomųjų veiksmų, gali jį konfiskuoti, o organizacija turės tai kompensuoti.
ES valstybių garantijas G. Eliet pavadino teigiamu žingsniu, tačiau tvirtino, jog yra neaišku, kiek jos bus privalomos, jei tose šalyse įvyks politiniai pokyčiai.
„Ar esame tikri, kad po 10 metų vis dar būsime apsaugoti?“ – sakė jis.
„Įmanoma“
Susirūpinimą kelia ir tai, kad šis ES žingsnis gali būti vertinamas kaip Rusijos turto konfiskavimas, nors Komisija tvirtina, kad taip nėra.
„Euroclear“, kuri saugo daugiau nei 40 trln. eurų, taip pat nerimauja, kad tai pakenks pasitikėjimui platesne euro zonos ekonomika.
„Šiandien pateiktas planas vis dar gali būti vertinamas, ypač tarptautinių investuotojų, kaip signalas, kad Europa galbūt nėra saugi vieta investuoti“, – sakė G. Eliet.
Artėjant kitą savaitę vyksiančiam lemiamam ES aukščiausiojo lygio susitikimui, G. Eliet sakė, kad rasti sprendimą yra įmanoma, tačiau teisininkai turi „susėsti prie stalo“ ir parengti planą, kaip „sumažinti riziką arba jos išvengti“.
„Mes taip pat mielai susėsime prie stalo, kad per turimą trumpą laiką parengtume geriausią galimą sistemą – tai įmanoma“, – sakė „Euroclear“ atstovas.
Siekdama paskirstyti riziką, Belgija paragino ES įvertinti galimybę panaudoti maždaug 25 mlrd. eurų vertės Rusijos turtą, laikomą ne „Euroclear“.
Komisija pareiškė norinti tai padaryti, tačiau ES šalys, kuriose laikomos šios lėšos, dar nepaskelbė savo sprendimo.
„Kaip suprantame, ES pirmenybę pirmiausia teiktų „Euroclear“, – sakė G. Eliet.
Rusijai žeriant vis daugiau įspėjimų dėl šio plano, „Euroclear“ sustiprino saugumo priemones ir „kasdien stebi grėsmių lygį“.
„Dedame visas pastangas, kad apsaugotume savo žmones“, – sakė G. Eliet.
Kitoms ES valstybėms, įskaitant Vokietiją, aktyviai remiant šį planą, aršūs Belgijos prieštaravimai gali būti ignoruoti.
Atrodo, kad ES nėra itin linkusi rinktis atsarginį planą, pagal kurį pati paimtų paskolą ir kuriam „Euroclear“ vis dar teiktų pirmenybę.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) yra sakiusi, kad paskolos schemai reikia tik svertinės valstybių balsų daugumos, tačiau „Euroclear“ teigia, kad toks žingsnis būtų neprotingas.
„Europos interesus tikrai labiau atitinka tai, kad valstybės narės kartu ieškotų sprendimo“, – sakė G. Eliet.
Naujausi komentarai