Amerikos prezidento nesujaudino protestai dėl noro perimti Grenlandiją, o net supykdė.
„Daugelį metų subsidijavome Daniją ir visas Europos Sąjungos šalis, netaikydami joms muitų. Dabar, po šimtmečių, atėjo laikas Danijai atsidėkoti, o ant kortos pastatyta pasaulinė taika. Kinija ir Rusija nori Grenlandijos, tad Danija nieko negali dėl to padaryti“, – rašė D. Trumpas savo paskyroje.
Negana to, jis įvykdė savo grasinimą.
„Nuo 2026 m. vasario 1 d. visoms minėtoms šalims (Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai) bus taikomas 10 proc. importo muitas už visas siunčiamas į JAV prekes. Nuo 2026 m. birželio 1 d. šis importo muitas bus padidintas iki 25 proc. ir bus taikomas bei mokamas iki tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl visiško Grenlandijos įsigijimo“, – pridūrė JAV prezidentas.
„Maniau, kad ši diena negali būti blogesnė. Esu dar labiau šokiruotas nei anksčiau. Jis mini konkrečias šalis, tačiau pats yra arogantiškas chuliganas, kuriam niekas nerūpi“, – teigė vietos gyventojas.
„25 proc. muitas nieko nereiškia prieš laisvąjį pasaulį. Tai kova už laisvę ir NATO“, – sakė Grenlandijoje gyvenanti moteris.
Europos Sąjunga savo ruožtu skubiai sušaukė susitikimą krizei suvaldyti. Be to, Prancūzijos prezidentas ketina prašyti bloko aktyvuoti vadinamąją „priemonę kovai su prievarta“. Šis dar niekada nenaudotas mechanizmas leidžia riboti prekių ir paslaugų importą.
„Muitų padidinimas toms šalims, kurios nusprendė prisidėti prie Grenlandijos saugumo, yra klaida. Prieš kelias valandas kalbėjausi su D. Trumpu, kuriam pasakiau savo nuomonę. Be to, kalbėjau su NATO generaliniu sekretoriumi, kuris patvirtino, jog NATO pradeda dirbti šiuo klausimu. Galime dirbti kartu, kad pasiektume visiems naudingą tikslą“, – neslėpė Italijos premjerė Giorgia Meloni.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Negana to, Trumpo įvardytos šalys išplatino bendrą pareiškimą, kuriame nurodė, kad laikysis išvien ir koordinuos savo atsaką.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė savo ruožtu pabrėžė, kad nesutarimai tarp Amerikos ir Europos naudingi Kinijai ir Rusijai.
„Premjeras vakar labai aiškiai pasakė, kad sprendimas dėl muitų – visiška klaida. Grenlandijos ateitį gali nulemti tik Grenlandijos ir Danijos žmonių sprendimai“, – komentavo JK kultūros sekretorė Lisa Nandy.
Baltųjų rūmų patarėjas vidaus saugumo klausimais Stephen Miller kartojo D. Trumpo poziciją, kad Danijai priklausanti Grenlandija yra būtina Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui.
„Danija yra maža šalis su maža ekonomika bei kariuomene. Jie negali apginti Grenlandijos ir kontroliuoti šios teritorijos. Norint ją kontroliuoti, reikia mokėti apginti bei pagerinti teritorijos apgyvendinimą. Danija neišlaikė nė vieno iš šių išbandymų“, – sakė jis.
Tiesa, Grenlandijoje vyksta bendros kelių Europos šalių karinės pratybos. Arkties vadovybė kvietė jose dalyvauti ir Jungtines Valstijas.
„Esu vadas jau 2,5 metų ir niekada čia nemačiau nei Rusijos, nei Kinijos karo laivų. Akivaizdu, kad Rusijos ir Kinijos elgesys Arkties vandenyne, toli nuo čia, keičiasi. Matome, kad šalys bendradarbiauja. Dabar Grenlandijai grėsmės nėra. Mes numatome galimą grėsmę po kelerių metų, todėl stipriname ir investuojame į gynybą“, – teigė Jungtinės Arkties vadovybės vadas Søren Andersen.
Tačiau JAV Senato demokratai jau imasi veiksmų. Demokratų mažumos lyderis pareiškė sieksiantis blokuoti D. Trumpo įvestus muitus.
„Neįtikėtina, kad jis nori padaryti dar didesnę kvailystę, dėl savo donkichotiško siekio užgrobti Grenlandiją, įvesdamas muitus mūsų artimiausiems sąjungininkams“, – tvirtino Senato mažumos lyderis Chuck Schumer.
Demokratai pateiks teisės aktą, kuriuo muitai būtų blokuojami, kol, anot jų, nepadaryta dar didesnė žala JAV ekonomikai ir sąjungininkams Europoje.
Naujausi komentarai