„Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė (toliau – E. S.) ir portalo „Delfi“ žurnalistė Ana Daukševič (toliau – A. D.) dalijosi mintimis apie D. Trumpą ir jo vykdomus veiksmus.
– Praėjusios savaitės svarbiausia tema – D. Trumpas ir tai, kas aplink jį vyko Davose. Įtampa tarp JAV ir Europos atslūgo tik šiek tiek. Ar iš tiesų savo akimis matome šimtmečio geopolitinius pokyčius?
– E. S.: Labai sunku sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta ir kas įvyks, kai esi dabartiniame laikotarpyje. Man atrodo, kad žmonėms prieš Antrąjį pasaulinį karą ar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, net ir po jų, buvo gana sunku suprasti pokyčių mastą. Man atrodo, tas pats vyksta ir dabar.
Šiuo metu vyksta tam tikras raminimasis: nors šalių lyderiai daug kalba apie atsiskyrimą, labai aiškiai matosi ir tikėjimasis, kad galbūt tai praeis, kad galbūt su D. Trumpo kadencijos pabaiga tai dar šiek tiek truks.
Amerikai ne taip stipriai rūpėjo Europa, bet dabar jaučiamas tam tikras priešiškumas Europai, jos vertybėms, panieka jos veiklos taisyklėms ir panašiems dalykams.
Tačiau yra ir lyderių, manančių, kad visgi vyksta geopolitinis posūkis ir kad tas posūkis jau prasidėjo. Anksčiau jis buvo švelnesnis – vyko ir Barako Obamos, ir Joe Bideno laikais. Amerikai ne taip stipriai rūpėjo Europa, bet dabar jaučiamas tam tikras priešiškumas Europai, jos vertybėms, panieka jos veiklos taisyklėms ir panašiems dalykams.
Jaučiasi, kad ir Lietuvoje yra tam tikrų žmonių, kurie gal taip ir nedievina D. Trumpo, mato, kas jis yra per vienas, bet labai žavisi Amerikos karinės galios demonstracijomis ir labai niekina tai, kad Europa, jei ko nors siekia, turi susitarti, tam reikia laiko. Nors Europa finansuoja Ukrainą, vis tiek sulaukia paniekos.
Man atrodo, mums sunku įvertinti pokyčių mastą juose dalyvaujant, nes visuomet atsiranda žmogiškas poreikis visa tai neigti ir tikėtis, kad vis tiek bus geriau, negu mums ir mūsų juslėms atrodo.
– Kaip vertinate tai, ką kalba D. Trumpas?
– A. D.: Aš sutinku su tuo, kad D. Trumpą vertinti iš politologinės pusės sunku, nes jis laužo visus standartus, prie kurių esame pripratę. Lyderių buvo įvairių – tiek Prancūzijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. D. Trumpas laužo visus stereotipus, tačiau juos laužyti pradėjo dar pirmosios kadencijos metu.
D. Trumpą vertinti iš politologinės pusės sunku, nes jis laužo visus standartus, prie kurių esame pripratę.
Aišku, dabar tai smogia su dar didesne banga. Puikiai prisimenu pirmąją D. Trumpo kadenciją ir jo pareiškimus dėl to paties COVID-19, kurie sulaukdavo labai aštrių reakcijų.
D. Trumpas nėra žmogus, kuris labai ieškotų žodžio kišenėje – jis nėra labai diplomatiškas ir sako tai, ką galvoja. Davose klausiausi jo kalbos, skaitau, ką jis rašo savo socialinio tinklo paskyroje, ir tas jo aršus kalbėjimas bei priekaištai ne visada turi faktinį pagrindimą.
Net ir Davose jis pasakė labai daug dalykų, kurie nėra tiesa. Pavyzdžiui, dėl vėjo jėgainių jis išsakė priekaištą Europai, teigdamas, kad šalys, turinčios daugiausia vėjo jėgainių, gyvena prasčiausiai, o kinai – geriausiai, nors būtent Kinijoje yra daugiausia vėjo jėgainių.
D. Trumpas politologams yra labai sunkiai įmenama mįslė, nes jo neįmanoma prognozuoti.
D. Trumpas politologams yra labai sunkiai įmenama mįslė, nes jo neįmanoma prognozuoti. Matėme jo retoriką Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu – nuo teiginių, kad Ukraina „neturi kortų“, iki tikėjimo, kad Ukraina karą laimės.
Labiausiai gąsdina tai, kad kalbame apie galingiausios pasaulio valstybės lyderį, nuo kurio sprendimų priklauso labai daug. Lietuvos saugumas taip pat priklauso nuo jo sprendimų.
– Kaip manote, ar Europa – pavojuje?
– E. S.: Nesakyčiau, kad dabar ji yra daug didesniame pavojuje nei buvo prieš metus, bet man atrodo, kad Europa pagaliau suprato, jog anksčiau ar vėliau reikės atsiskirti.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas jau seniai kalbėjo apie strateginę autonomiją, bet tai buvo tik kalbos. Dabar Europos politikai labai aiškiai įsisąmonina, kad nuo kalbų reikia pereiti prie darbų.
Tačiau problema yra ta, kad daugelį metų, net ir su Amerikos skatinimu, nebuvo investuota į karinius pajėgumus. Ekonomiškai, aišku, daug investuota į visuomenių gerovę, tačiau nebuvo investuota į nepriklausomumą, į diversifikaciją. Kurį laiką Europa buvo priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių.
Lygiai taip pat ir žvalgybos srityje – JAV čia lyderiauja, o Europos šalys, kad ir kaip būtų gaila, nespėja paskui.
Kas skelbė, kad Ukraina tuoj bus užpulta? Europiečiai netikėjo, o informaciją surinko amerikiečiai iš labai patikimų šaltinių.
Pavyzdžiui, Rusijos atveju: kas skelbė, kad Ukraina tuoj bus užpulta? Europiečiai netikėjo, o informaciją surinko amerikiečiai iš labai patikimų šaltinių.
– Ar nemanote, kad grėsmė Lietuvai išaugo geometrine progresija?
– E. S.: Ji buvo panaši ir anksčiau, tokia yra ir dabar. Tiesiog pasikeitė mūsų stebėjimo taškas ir gal atsirado šiek tiek daugiau praregėjimo. Tačiau, vėlgi, kol karas neateina į tavo kiemą, tas praregėjimas dažniausiai lieka tik hipotetinis.
Sakyčiau, Rytų Europos šalys problemą mato jau seniai, o su Vakarų Europa, kaip žinome, vis dar yra sunkumų.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai