Europos lyderiai susitikę su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) bandė demonstruoti vieningą frontą, tačiau jį gali būti sunku įgyvendinti praktiškai, sako analitikai.

Antradienį Paryžiuje įvykęs bendras Xi Jinpingo, Emmanuelio Macrono, Angelos Merkel ir Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio susitikimas buvo tam tikra naujovė.

Xi Jinpingas paprastai teikia pirmenybę dvišalėms deryboms, bet proeuropietiškas šeimininkas E. Macronas norėjo pasiųsti žinią, kad ES lyderiai drauge yra stipresni.

Xi Jinpingas spaudos konferencijoje sėdėjo šalia 41 metų Prancūzijos lyderio, o šis jam priminė: „Tikimės, kad mūsų svarbūs partneriai gerbs Europos Sąjungos vienybę.“

Užsienio politikos ekspertas Stevenas Blockmansas iš Europos politikos studijų centro (CEPS) Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad šį susitikimą reikėtų vertinti kaip ES pastangų užimti tvirtesnę poziciją dalį.

„Tvyro jausmas, kad valstybės narės turi sutartinai susitelkti, kad galėtų atsilaikyti prieš Kiniją“, – sakė jis.

Permainą didele dalimi išprovokavo susirūpinimas dėl Kinijos milžiniško projekto „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Iniciative, BRI), dar vadinamo „Naujuoju Šilko keliu“. Pagal šį maždaug 60 valstybių apimantį projektą Pekinas nori gerinti infrastruktūrą, kad susietų kinų gamintojus su klientais Europoje, ir skiria milijardus dolerių investicijoms užsienyje.

Tačiau Kinijos įsiveržimas toli į Europą, kur kinai yra perėmę strateginės reikšmės infrastruktūros objektų, tokių kaip uostai, ir pažadėjo pelningų kontraktų kai kurioms pinigų stokojančioms bloko ekonomikoms, privertė sunerimti.

Kelios dienos prieš Xi Jinpingo vizitą Europos Komisija paskelbė griežtai suformuluotą ryšių su Kinija subalansavimo planą ir perspėjo, kad Pekinas yra ir didžiausias bloko prekybos partneris, ir „sisteminis priešininkas“.

Europos skundų sąrašas yra labai ilgas.

Europos Komisija iškėlė klausimą dėl senos prievartinio technologijų perdavimo problemos – Europos įmonės, norėdamos gauti Kinijos kontraktų, spaudžiamos perduoti Kinijai technologijas.

Komisija taip pat paminėjo tokias problemas kaip Kinijos subsidijos jos pramonės kompanijoms, iškraipančios pasaulinę konkurenciją, ir uždara viešųjų pirkimų rinka Kinijoje.

Europos pareigūnai ilgai skundėsi dėl ES didžiulio prekybos su Pekinu deficito: 2017 metais ji importavo prekių už 375 mlrd. eurų, o eksportavo prekių tik už 198 mlrd. eurų.

Taip pat didėja nerimas dėl kibernetinio saugumo, ypač kalbant apie kinų kompanijos „Huawei“ naują mobiliojo ryšio technologiją 5G, kuri, kaip perspėjo JAV, galėtų būti naudojama šnipinėjimui.

„Mano nuomone, tai ilgalaikio ES ir Kinijos santykių koregavimo pradžia“, – sakė Alice Ekman, vadovaujanti Kinijos studijoms Prancūzijos tarptautinių santykių institute (IFRI).

„Abipusiškumas“

E. Macronas ir Vokietijos kanclerė A. Merkel antradienį akcentavo „abipusiškumo“ būtinybę santykių su Kinija srityje ir vienodas galimybes prekybos ir verslo kompanijoms.

Praėjusį mėnesį ES įstatymų leidėjai nubalsavo už naujus užsienio investicijų Europoje tikrinimo metodus, kurie apribos Kinijos galimybes pirkti bendroves, kurių specializacija – strateginės reikšmės technologijos ir infrastruktūra.

Praėjusią savaitę Europos lyderiai per susitikimą Briuselyje skyrė laiko savo politikai Kinijos atžvilgiu aptarti. Tai buvo retas dalykas, kurį daug stebėtojų įvertino kaip pavėluotą rizikos suvokimą.

„Tikrai galvoju, kad Europa organizuojasi“, – sakė Philippe'as Le Corre'as iš strateginių studijų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ (CEIP).

Tai bus išbandyta kitą mėnesį, kai Kinijos premjeras Li Keqiangas atskris į Briuselį dar vienam susitikimui su ES lyderiais.

Susiskaldžiusi Europa

Tačiau lyderiams, tokiems kaip E. Macronas, kuris nori labiau koordinuotos ES strategijos, problema yra tai, kad atskiros valstybės narės vadovaujasi siauresniais nacionaliniais interesais.

„Bendrai ES valstybių narių pozicija yra labai susiskaldžiusi, fragmentiška... (užimta) dvišaliu ir regioniniu lygiais“, – sakė S. Blockmansas.

Pasak jo, valstybės narės turi „senų įpročių siekti geriausio įmanomo susitarimo su šia kylančia supergalia“.

Tarp skandalingų pavyzdžių yra Italijos praėjusios savaitės sprendimas pasirašyti dėl Pekino „Naujojo Šilko kelio“ infrastruktūros iniciatyvos, nepaisant partnerių Europoje nepritarimo.

Nors Xi Jinpingas per savo penkių dienų vizitą Italijoje, Monake ir Prancūzijoje gyrė daugiašališkumą ir ES bendradarbiavimą, nedaug kas tikisi, kad Kinija pakeis bendravimo su ES kursą.

„Jiems patinka kalbėtis su šalimis individualiai – tai nelabai skiriasi nuo (JAV prezidento) Donaldo Trumpo – ir jie tokiu būdu formuoja ES ir Kinijos santykius“, – sakė Ph. Le Corre'as.

Kelios dienos po balandžio 9-ąją įvyksiančio ES ir Kinijos viršūnių susitikimo Kroatija surengs šiemetinį Kinijos suburto vadinamojo forumo „16+1“, vienijančio centrinės ir Rytų Europos šalis, susitikimą.

Daug Europos pareigūnų mano, kad šiuo forumu siekiama suskaldyti ES. Iš 16 forumo šalių 11 yra ES narės.