Europarlamentarai kritikavo J. Borrellio vizitą į Maskvą, vadino klaida | Diena.lt

EUROPARLAMENTARAI KRITIKAVO J. BORRELLIO VIZITĄ Į MASKVĄ, VADINO KLAIDA

  • 5

Josepo Borrellio vizitas į Maskvą buvo klaida, teigė daugelis europarlamentarų antradienį surengtame plenariniame posėdyje.

Kartu jie ragino ES griežčiau reaguoti į agresyvią Rusijos politiką.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai J. Borrellis diskusijoje apgailestavo, kad Rusija suvokia liberalios demokratijos vertybes kaip „egzistencinę grėsmę“ ir siekia suskaldyti ES, todėl konstruktyvus dialogas žmogaus teisių klausimais su ja tapo sunkiai įmanomas.

„Mūsų santykiai su Rusija atsidūrė kryžkelėje. Mūsų pasirinkimas nulems tolesnę šio amžiaus jėgų pusiausvyrą... Taip, jis galėtų apimti ir sankcijas“, – pažymėjo J. Borrellis, paraginęs imtis griežto atsako į agresyvius Rusijos veiksmus. Kartu jis siūlė išlaikyti politinio dialogo kanalus ir „išvengti nuolatinės konfrontacijos“, taip pat laikytis „vienybės bei tvirtumo“ ES ir Rusijos santykiuose, sakoma EP atstovybės Lietuvoje išplatintame pranešime.

Pasak Europos liaudies partijos atstovo Michaelio Gahlerio (Vokietija), J. Borrellio vizitas „atvėrė akis tiems, kurie turėjo iliuziją“. Jis ragino priimti ES Magnitskio įstatymą ir numatyti sankcijas Rusijos režimui artimiems oligarchams. Socialistų ir demokratų atstovė Kati Piri (Nyderlandai) piktinosi, kad Rusija pasinaudojo J. Borrellio vizitu tam, kad pažemintų ir įžeistų ES, ir ragino ES Tarybą vieningai sutarti dėl griežtų sankcijų V. Putino režimui. Dacian Cioloș („Atnaujinkime Europą“, Rumunija) teigė, jog J. Borrellio vizitas į Maskvą buvo klaida, pakenkusi ES reputacijai ir nusiuntusi „neteisingą diplomatinę žinią“.

Savo ruožtu Tapatybės ir demokratijos frakcijos atstovas Tierry Mariani (Prancūzija) pavadino J. Borellio vizitą Maskvoje „realistišku, reikalingu ir drąsiu“. Jis ragino ES atsisakyti Šaltojo karo nuostatų. Pasak Žaliųjų atstovo Sergey Lagodinsky (Vokietija), J. Borrellio vizitas privertė ES „prablaivėti“. Jis ragino Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybes padaryti atitinkamas išvadas: sutarti dėl sankcijų V. Putino režimui ir sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą.

Europos konservatorių ir reformuotojų atstovė Anna Fotyga (Lenkija) apgailestavo, kad ES vyriausiojo įgaliotinio vizitas, surengtas neatsižvelgus į europarlamentarų ir kai kurių vyriausybių patarimus, leido Rusijos režimui pažeminti ES ir jos partnerius. Savo ruožtu kairės atstovė Clare Daly (Airija) klausė, kodėl tiek dėmesio skiriama A. Navalnui, o ignoruojami politiniai kaliniai kitose šalyse, tokie kaip kadaise J. Assange. Ji kritikavo „prieš Rusiją nukreiptą geopolitinę darbotvarkę“ ir ragino „plėtoti dialogą, o ne karą“.

„Po jūsų vizito Maskvoje ES vaizduojama kaip silpna. ES vadinama nepatikima partnere. Vizitas buvo organizuotas be tinkamo pasirengimo užkirsti kelią Kremliaus pastatytoms pinklėms ir vyko pagal Rusijos scenarijų. Netiesioginė žala ir nusivylimas dėl vizito yra didžiulis. Turbūt paprasčiausia tai paaiškinti iš ES piliečių perspektyvos: gaunu jų paklausimų, kupinų apgailestavimo ir kritikos dėl to, kad ES negali patenkinti jų lūkesčių. Stengiuosi pateikti jiems pagrįstą paaiškinimą, kodėl svarbiausias ES diplomatas išvyko į Maskvą nepaisydamas kelių valstybių narių ir šio Parlamento patarimų. Ypač turint omenyje, kad vizitas neatvėrė durų A. Navalnui į laisvę ir nesustabdė smurto prieš taikius protestuotojus Rusijoje“, – kalbėjo Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą).

Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) paragino nuodugniai persvarstyti ES politiką Rusijos atžvilgiu, neturėti iliuzijų dėl V. Putino režimo, taikyti ES sankcijas režimo asmenims, atsakingiems už „Navalno bylą“, taip pat nedelsiant atsisakyti „Nord Stream 2“ projekto. „Santykiuose su Rusija ES turi pereiti nuo paradigmos „V. Putinas pirmiausia“ prie „demokratija pirmiausia“, pridūrė europarlamentaras, kartu paraginęs ES „teikti demokratijos gynimui tokią pačią pirmenybę kaip ir kovai su klimato kaita“. A. Kubilius ragino ginti demokratiją kartu su naująja JAV administracija, prieš Rusijos Dūmos rinkimus įteisinti prevencines sankcijas už rinkimų klastojimą, įkurti Baltarusijos ir Rusijos gyventojų teisingumo centrus ES teritorijoje, taip pat gerokai padidinti ES investicijas į Rytų partnerystės šalių sėkmę.

Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) irgi pritarė, kad praėjusios savaitės ES vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio vizitas į Rusiją sukėlė daug abejonių. Anot jo, akivaizdu, kad Kremliaus agresyvi politika nebetenkina Rusijos piliečių – apie tai liudija masiniai protestai, o A. Navalno apnuodijimas ir įkalinimas beveik trejiems metams yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir politinio susidorojimo pavyzdys. Savo akimis matome, sakė europarlamentaras, kaip Kremlius toliau bando sumenkinti ir pašalinti bet kokį pasipriešinimą ar opoziciją.

„Kremlius pasinaudojo Europos Sąjunga bei mūsų įvaizdžiu, o vizito metu iš Rusijos išprašė Vokietijos, Švedijos bei Lenkijos diplomatus. Vyriausiasis įgaliotinis J. Borrellis vykusios bendros spaudos konferencijos metu privalėjo išreikšti raginimą išlaisvinti A. Navalną, taip pat reaguoti į Rusijos užsienio reikalų ministro pasisakymus dėl Krymo aneksijos ir kitų klausimų, kuriais Europos Parlamente esame išreiškę griežtą poziciją. Deja, griežtesnės ES pozicijos neišgirdome. Šiuo metu reikalaujame griežtų ir tikslių sankcijų Kremliaus režimui bei raginame į Rusijos agresiją pro pirštus žiūrinčias ES šalis nares atsigręžti į tai, kas vyksta ES pasienyje“, – sakė A. Kubilius.

Pasak Rasos Juknevičienės (Europos liaudies partija), „Vyriausiojo įgaliotinio juodasis penktadienis Maskvoje turi pagaliau padėti susivokti ES šalių sostinėse, kad V. Putinas tikrai nepasikeis“. Rusija, anot europarlamentarės, kada nors pasikeis, bet ne V. Putinas. ES politikoje V. Putino režimo atžvilgiu reikia esminių pokyčių, pažymėjo ji. „Demokratinė Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko be A. Lukašenkos, V. Putino ir kitų diktatorių – tokią svajonę aš palaikau. Pone Borrelli, norint padėti kenčiantiems rusams, reikia važiuoti ne į Maskvą. Reikia kuo greičiau sėsti už bendro stalo su mūsų parneriais Vašingtone ir pradėti ruošti bei įgyvendinti bendrą demokratijos gynimo planą, kuris apimtų V. Putino sulaikymo strategiją“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

NESUPRANTU EUROPOS SĄJUNGOS

Įdomu - ko jie tikėjosi iš Borrelli Maskvoje? Gal nuotraukų su ant keliu klūpančiu Lavrovu prie jo kojų? Atsipeikėkite, "ereliai". Rusija seniai jau nebe ta, kuri buvo Jelceno - Gorbačiovo laikais. Aš taip supratau, kad Borrelli atvyko į Maskvą kaip Europos sąjungos atstovas pagerinti pašlijusius Rusijos santykius su ES. Jis garbingai tai ir atliko.

to realybė

Kaip durnyno gyventojas,rašai be gramatinių klaidų

Molis

Sake lietuviai nevaziuoti. Tai ne, isvaziavo... Dabar tegul ruosiasi i pensija...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS