Nuo „Microsoft“ iki „Meta“, nuo „Apple“ iki „Uber“, nuo debesų kompiuterijos iki dirbtinio intelekto (DI) – didžioji dalis kasdien europiečių naudojamų technologijų yra amerikietiškos.

Dar prieš D. Trumpui grįžtant į valdžią buvo karštai diskutuojama apie su tuo susijusią riziką, tačiau dabar Europa imasi rimtų veiksmų – siekia, kad viešuosiuose pirkimuose pirmenybė būtų teikiama Europos įmonėms, ir remia gerai žinomų JAV paslaugų europines versijas.

Europai susiduriant su D. Trumpo muitais ir grasinimais apmokestinti JAV technologijas, jei abi šalys nesudarys susitarimo, kad būtų išvengta visiško prekybos karo, vis labiau jaučiamas poreikis imtis skubių veiksmų.

Nepriklausomybė nuo JAV technologijų yra dėmesio centre jau ilgą laiką: Europos Sąjunga (ES) pristatė savo strategiją, kaip konkuruoti pasaulinėse DI lenktynėse, ir kalba apie savo mokėjimo sistemą, kuri galėtų konkuruoti su „Mastercard“.

„Turime patys stiprinti savo pajėgumus technologijų srityje“, – sakė ES technologijų vadovė Henna Virkkunen ir išskyrė tris svarbiausius sektorius: DI, kvantinių technologijų ir puslaidininkių.

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad jei ryšiai pablogės, Vašingtonas gali panaudoti JAV dominavimą skaitmeninėje srityje prieš Europą, o D. Trumpo administracija jau nusitaikė į ES taisykles, kurios reguliuoja technologijas.

Tai suteikia naują impulsą pramonės atstovams, ekspertams ir ES įstatymų leidėjams reikalauti, kad Europa sustiprintų savo infrastruktūrą ir sumažintų priklausomybę nuo nedidelės JAV įmonių grupės.

„Pasikliaudami tik ne Europos technologijomis susiduriame su strategine ir ekonomine rizika“, – sakė europarlamentarė Stephanie Yon-Courtin, kuri daugiausia dėmesio skiria skaitmeniniams klausimams, ir kaip vieną iš pavyzdžių nurodė JAV taikomus puslaidininkių eksporto apribojimus.

„Skatinti pirkti europietišką prekę“

Maždaug du trečdaliai Europos debesų kompiuterijos rinkos yra JAV milžinų rankose: „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“, o Europos debesijos paslaugų teikėjai sudaro tik 2 procentus.

23 proc. viso bloko aukštųjų technologijų importo 2023-iaisiais įvežta iš Jungtinių Valstijų. Jos – antroje vietoje po Kinijos, o importuojama nuo aviacijos ir farmacijos technologijų iki išmaniųjų telefonų ir mikroschemų.

Nors Europos socialinių tinklų platformų, kurios galėtų konkuruoti su „Facebook“ ar „X“, idėjai skiriama mažai dėmesio, pareigūnai mano, kad itin svarbioje DI srityje lenktynės dar toli gražu nesibaigė.

Siekdama paskatinti Europos DI įmones, ES paragino viešuosiuose pirkimuose „teikti pirmenybę ypatingos svarbos sektoriams ir technologijoms“.

„Svarbu skatinti pirkti europietišką prekę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos debesijos paslaugų teikėjo „OVHcloud“ vadovas Benjaminas Revcolevschi, palankiai vertindamas plintantį Europoje pagamintos produkcijos skatinimą.

Alison James, elektronikos pramonės asociacijos IPC vadovė ryšiams su Europos vyriausybėmis, apibendrino šį klausimą sakydama: „Turime turėti tai, ko reikia mūsų pagrindinėms pramonės šakoms ir ypatingos svarbos pramonės šakoms, kad galėtume gaminti savo produkciją.“

Taip pat raginama siekti didesnės nepriklausomybės nuo JAV finansinių technologijų – atsižvelgdamos į Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentės Christine Lagarde raginimą rinktis „europietišką pasiūlymą“, ES sostinės aptarė galimybę sukurti „tikrai europietišką mokėjimo sistemą“.

Pramonės atstovai taip pat supranta, kad technologijų nepriklausomybės kūrimui reikalingos didžiulės investicijos tuo metu, kai ES puola skirti lėšų gynybai.

Skirtingos vertybės

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, smerkdamas Europos socialinį ir ekonominį modelį, nusitaikė į technologijų reguliavimą, kaltindamas jį slopinant inovacijas ir nesąžiningai trukdant JAV įmonėms, kurių daugelis palaiko D. Trumpo administraciją.

Tačiau daugeliui bloko vertybėmis grindžiamos taisyklės yra dar viena priežastis kovoti už technologijų nepriklausomybę.

Po pakartotinių JAV technologijų milžinai piktnaudžiavimo atvejų, ES sukūrė reguliavimo įstatymus, dėl kurių kai kurios europietiškos platformos tapo populiaresnės.

Norvegijos interneto naršyklės „Vivaldi“ atstovas Bruce'as Lawsonas tvirtina, kad tai nėra antiamerikietiškas požiūris.

„Reikia atsikratyti priklausomybės nuo infrastruktūros, kurios vertybės, susijusios su duomenų apsauga, labai skiriasi“, – sakė jis.

Atkreipdamas dėmesį į Europos taisykles, kurios „nebūtinai egzistuoja Jungtinėse Valstijose“, jis sakė, kad vartotojai paprasčiausiai „nori, kad jų duomenis tvarkytų Europos įmonė“.