Lyginant su rudens prognoze, tai yra sumažėjimas 0,3 procentinio punkto, nors 2026 m. pradžia buvo gera. Infliacija gali augti 3,1 proc. – vienu procentiniu punktu daugiau nei iki šiol manyta.
„ES ekonomika susiduria su nauju energetiniu šoku“, – teigiama ataskaitoje. Dėl to didėja gamybos sąnaudos ir vartotojų kainos, o tai vėlgi slopina vartojimą. Daugelio Europos įmonių pelnas gali būti menkesnis, neužtikrintumas yra didelis.
JAV ir Izraelis vasario pabaigoje užpuolė Iraną. Šis ginasi atakuodamas ir virtinę Persijos įlankos šalių. Per smūgius buvo apgadinta energetikos objektų. Hormuzo sąsiauris – naftos ir dujų transportui ypač svarbus vandens kelias tarp Irano ir Omano – praktiškai uždarytas. Dėl to degalinėse į viršų šovė kuro kainos.
Komisija pabrėžė, kad aukštesnių energijos kainų padariniai dar gali būti juntami ir 2027 m. Tačiau padėtis esą turėtų gerėti. Kitais metais Komisija tikisi 1,4 proc. augimo ir 2,4 proc. infliacijos. Europos Centrinis Bankas (ECB) siekia 2 proc. brangimo – tai būtų idealu ekonomikai.
Dabartinė situacija, anot ataskaitos, nepalyginama su 2022 m. energijos šoku, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
„Svarbu tai, kad ES ekonomika pastaraisiais metais išgyveno didžiulius struktūrinius pokyčius“, – teigia Komisija. Priklausomybė nuo naftos ir dujų yra mažesnė nei prieš ketverius metus, o atsinaujinantys energijos šaltiniai tapo svarbesni.
„Tačiau jei tiekimo sutrikimai truktų ilgiau, nei šiuo metu tikisi rinkos, prognozės gali tapti kur kas nepalankesnės“, – nurodoma ataskaitoje.
Komisija pasisako už tikslingą pagalbą paramos reikalingiems namų ūkiams ir smarkiai paveiktoms įmonėms. Paramos dalijimas visiems esą ilgalaikėje perspektyvoje atsieitų labai brangiai.
Naujausi komentarai