EUROPOS KOMISIJOS PIRMININKĖ ATSIPRAŠO ITALIJOS, BET „KORONAOBLIGACIJOMS“ NEPRITARIA

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį Italijai pasakė, kad Europos šalys yra pasirengusios padėti jai kovoti su koronavirusu, nors iš pradžių didžiausią dėmesį skyrė „savo pačių vidaus problemoms“.

Tačiau U. von der Leyen nesutiko su Romos prašymu blokui pradėti leisti bendros skolos „koronaobligacijas“, kurios galėtų sudaryti sąlygas tokioms šalims kaip Italija pigiau spręsti krizę.

„Šiandien Europa mobilizuojasi drauge su Italija. Deja, taip buvo ne visada“, – italų laikraštyje „La Repubblica“ rašė U. von der Leyen.

„Reikia pripažinti, kad krizės pradžioje, kai reikėjo bendro Europos atsako, pernelyg daug (valstybių) galvojo tik apie savo vidaus problemas“, – sakė EK pirmininkė.

U. von der Leyen laiškas prasidėjo atsiprašymu, bet baigėsi įvairių būdų, kaip ES jau padeda Italijai dorotis su tris savaites trunkančio karantino ekonominėmis pasekmėmis, sąrašu.

Italija pratęsė kompanijų uždarymą ir viešų susirinkimų draudimą iki balandžio 13 dienos, kad galėtų suvaldyti viruso plitimą, šalyje nuo jo jau mirus 13 155 žmonėms. Šis skaičius yra didžiausias pasaulyje.

U. von der Leyen sakė, kad ES „skirs iki 100 mlrd. eurų labiausiai nukentėjusioms šalims, pradedant Italija“ ir kad „iš šių pinigų bus kompensuojamas trumpiau dirbančių žmonių atlyginimo sumažėjimas“.

Pasak jos, pagal naujai sutartą iniciatyvą bus teikiamos „paskolos, už kurias garantuos visos valstybės narės, taip pademonstruodamos Europos solidarumą“.

Baigdama laišką U. von der Leyen pasiūlė „kiekvieną eurą, dar esantį ES metiniame biudžete, leisti kovai su krize“.

„Pastarąjį mėnesį Europos Komisija darė visa, kas įmanoma, kad padėtų Italijai“, – rašė ji.

Ispanija ir Prancūzija – dvi daug išleidžiančios šalys, kuriose sparčiai daugėja COVID-19 atvejų – parėmė Italijos prašymą sukurti naują bendros skolos instrumentą.

Tačiau tokios valstybės kaip Vokietija ir Nyderlandai nepritaria šiai idėjai.

Bendros skolos instrumentai teoriškai gali sumažinti riziką ir skolinimosi kaštus įsiskolinusioms šalims, šiek tiek padidindamos riziką ir skolinimosi kaštus pagal savo galimybes išlaidas planuojančioms valstybėms.

ES lyderiai praėjusią savaitę nesusitarė dėl bendro atsako ir pavedė savo finansų ministrams iki kito ketvirtadienio parengti naują strategiją.

Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) šią savaitę sakė, kad jo šalis galėtų sutikti pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmu (ESM), jei būtų atsisakyta su juo susietų griežtų taisyklių.

Per skolų krizę sukurtas ESM nepopuliarus pietų Europos šalyse, įskaitant Italiją, nes finansinę pagalbą lydi reikalavimai pertvarkyti ekonomiką.

„Jei esame sąjunga, dabar laikas tai įrodyti“, – vokiečių savaitraštyje „Die Zeit“ rašė G. Conte.