Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas, itin svarbias naujosioms technologijoms. Tokiu būdu jis reikalavo kompensacijos už milijardų dolerių vertės JAV ginklų, atsiųstų nuo Rusijos įsiveržimo prieš daugiau nei trejus metus.
Po pradinių dvejonių Ukraina sutiko su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų kaip būdu užsitikrinti ilgalaikes Jungtinių Valstijų investicijas, tuo metu, kai D. Trumpas stengiasi drastiškai sumažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.
„Mūsų pusė yra pasirengusi pasirašyti. Vakar vakare ukrainiečiai nusprendė padaryti keletą paskutinės minutės pakeitimų“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) per Baltuosiuose rūmuose vykusį D. Trumpo vadovaujamo kabineto posėdį.
„Esame tikri, kad jie tai persvarstys, ir jei taip, esame pasirengę pasirašyti šią popietę“, – sakė jis.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad Ukraina taip pat tikisi, jog susitarimas bus pasirašytas per artimiausią parą.
„Tai tikrai geras, lygiavertis ir naudingas tarptautinis susitarimas dėl bendrų investicijų į Ukrainos vystymąsi ir atsigavimą“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
Delsimas
Vicepremjerė Julija Svyrydenko išvyko į Vašingtoną pasirašyti pagrindų susitarimo. Pranešama, kad JAV pareigūnai reikalavo, kad Ukraina taip pat pasirašytų išsamų susitarimą dėl lėšų, kuris būtų viso paketo dalis.
Naujienų agentūra „Reuters“ kiek anksčiau pranešė, kad Vašingtonas tikisi, jog Ukraina kartu su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų pasirašys du papildomus dokumentus, o Kyjivas tvirtina, kad šie tekstai dar nėra galutinai parengti.
Tuo metu „Financial Times“ rašė, kad, S. Bessento komanda J. Svyrydenko nurodė „būti pasirengus pasirašyti visus susitarimus arba grįžti namo“. Asmuo, susipažinęs su JAV diskusijomis, sakė, kad delsimą lėmė tai, kad Ukraina bando peržiūrėti sąlygas, dėl kurių buvo susitarta anksčiau.
Ukrainos pareigūnai savo ruožtu teigė negalintys pasirašyti abiejų susitarimų, nes susitarimui dėl fondo reikia daugiau techninio darbo, o prieš pasirašant jį turi ratifikuoti šalies parlamentas, rašo „Financial Times“. Kyjivas pareiškė, kad yra pasirengęs pasirašyti pagrindų susitarimą.
D. Šmyhalis anksčiau sakė, kad pasirašytas pagrindų susitarimas bus pateiktas Aukščiausiajai Radai ratifikuoti, o po to bus galima baigti rengti detalų JAV ir Ukrainos susitarimą dėl lėšų.
Vienas aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje teigė, kad pagal šį susitarimą Kyjivas ir Vašingtonas pasidalys bendrą fondą „50/50“ ir jis nebus susijęs su „skolomis“ už pagalbą Ukrainai, patvirtintomis buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laikais.
„Jis užtikrina šalių lygybę. Bus sukurtas investicinis fondas, skirtas investuoti į atstatymą. Numatoma, kad jame bus mūsų ir Jungtinių Valstijų įnašai“, – su anonimiškumo sąlyga sakė šaltinis.
„Neleis daugeliui blogų veikėjų patekti“ į Ukrainą
D. Trumpas iki šiol nesutiko pasiūlyti Ukrainai saugumo garantijų ir atmetė jos siekį prisijungti prie NATO.
Tačiau trečiadienį D. Trumpas sakė, kad amerikiečių buvimas vietoje būtų naudingas Ukrainai.
„Manau, kad amerikiečių buvimas neleis daugeliui blogų veikėjų patekti į šalį arba, žinoma, į teritoriją, kurioje mes vykdome kasinėjimus“, – sakė D. Trumpas vyriausybės posėdyje.
Valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) antradienį pagrasino, kad D. Trumpo administracija atsisakys tarpininkavimo siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą, kurį D. Trumpas per rinkimų kampaniją pažadėjo užbaigti pirmąją savo darbo dieną, jei abi šalys nepateiks „konkrečių pasiūlymų“.
D. Trumpas spaudė siekti susitarimo, pagal kurį Ukraina atsisakytų dalies teritorijos, užgrobtos Rusijos. Maskva savo ruožtu atmetė JAV remiamus siūlymus nutraukti ugnį bent 30 dienų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta bet kokias oficialias nuolaidas Rusijai dėl Krymo – 2014 metais Rusijos užgrobto pusiasalio. Tarptautiniu mastu ši aneksija nėra pripažįstama.
Tačiau V. Zelenskis pasirūpino išreikšti paramą D. Trumpo diplomatijai po vasario 28 dienos susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kur D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) iškoneveikė jį dėl tariamo nedėkingumo už JAV pagalbą.
Tądien V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose turėjo pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčo prieš kameras jam teko išvykti anksčiau laiko.
Iš pradžių D. Trumpas siekė 500 mlrd. dolerių (441 mlrd. eurų) už naudingąsias iškasenas – maždaug keturis kartus daugiau, nei Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai nuo karo pradžios.
Įvairiais vertinimais, Ukrainai priklauso apie 5 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų ir retųjų žemių išteklių. Tačiau daugelis jų dar nepradėti eksploatuoti, o nemažai telkinių yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Prancūzijos geologinių ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito, kuris būtinas baterijoms.
Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius ličio telkinius Europoje.
Daugiau nei trejus metus tęsiantis karui, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.
Pernai rugpjūtį Ukraina netikėtai įsiveržė į Rusijos Kursko regioną. Maskva teigė, kad savaitgalį visiškai išstūmė Ukrainos pajėgas.
Trečiadienį Rusija pranešė, kad per Kursko įsiveržimą žuvo 288 civiliai gyventojai.
