Kada paskutinį kartą tam tikros vietos planetoje ieškotoje stovėdami prie gaublio? Naujosioms technologijoms užkariavus kasdienį žmonių gyvenimą, jų pagrindinė paskirtis pamažu menksta.

Vienoje iš įmonių gaubliai vis dar gaminami rankomis. 

„Kadangi gaublys apvalus, tai – iššūkis. Be to, jis pagamintas rankomis, todėl atsiranda paviršiaus nelygumų. Turime sulygiuoti linijas, užrašus, skirtingų šalių ribas, tai prideda šiam darbui dar daugiau komplikuotumo. Viskas iš karto susidėliotų idealiai, jeigu klijuotume popierių ant lygaus paviršiaus“, – kalbėjo gaublių kūrėjas Eddy Da Silva.

Kuriant gaublius būtina atidžiai sekti geopolitinę padėtį.

„Dėl Kinijos Taivaną tikrai turime pažymėti kaip Kinijos Taipėjų, kad jis galėtų būti pervežtas per muitinę. Kitose teritorijose, pavyzdžiui, Indijoje, galiu patekti į kalėjimą šešiems mėnesiams, jei Indijos ir Pakistano sienos nepažymėsime taip, kaip to nori Delio vyriausybė. Taigi, turime į visa tai atsižvelgti“, – nurodė „Bellerby & Co“ įkūrėjas Peter Bellerby.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ši įmonė per metus pagamina apie 600 gaublių. Jų kainą svyruoja nuo 1500 iki 50 tūkst. eurų.

„Dabar gaubliai tampa labiau prestižo išraiška. Jie perkami kaip eksponatai, kad atrodytų gražiai. Žinoma, jie visada tokie buvo. Gaubliai visada buvo gaminami kaip prestižiniai daiktai. Manau, kad dabar šis vaidmuo vis didėja. Manau, kad jis vis dar galėtų ir turėtų atlikti vaidmenį mokant mus apie gaublio prigimtį“, – šnekėjo mokslo istorijos muziejaus direktorius Joshua Nall.

Seniausią žinomą Žemės gaublį sukūrė graikų mokslininkas Kratetas Malietis, jis neišliko. Pirmąjį gaublį, kuris yra panašus į dabartinius, 1492-aisiais pagamino Martinas Behaimas. Pirmasis lietuvių gaublys pagamintas 1927-aisiais.