Pagalbinė mirtis dešimtmečiais kelia ginčus tarp eilinių prancūzų, tad kunkuliavo ir Nacionalinė Asamblėja.

„Šis naujas įstatymas – kas tai? Visų pirma, jis skirtas leisti ligoniams pasakyti: „Taip, noriu pagalbos mirti“. Tai papildoma teisė, o ne mažesnė. Kolegos, gerai žinote, yra patologijų, net vėžio atvejų, kai jokio gydymo nėra. Šis įstatymo projektas yra labai subalansuotas“, – teigė parlamento narys Philippe'as Vigier'is. 

Bet politikai akmenį metė net prezidentui E. Macronui, kuris giria įstatymą šiame „brolystės kelyje“. 

„Sakote, kad nieko neversime, bet kai esi vargšas ir vienišas, tavo pasirinkimo laisvė iškreipta. Bijau, tai pastūmės pažeidžiamus žmones rinktis kelią išeiti. Mums sakoma, kad tai brolybės įstatymas, bet brolybė yra rūpinimasis kitais“, – pabrėžė Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos narys Philippe'as Juvin'as.

LNK stop kadras.

Po debatų parlamento žemieji rūmai vis dėlto jau per pirmą svarstymą nubalsavo dėl pagalbinės mirties: „už“ balsavo 305 , „prieš“ – 199. 

Nutraukti gyvybę mirtina vaistų doze būtų leidžiama tik nepagydomiems ligoniams ir tik išskirtiniais atvejais.

„Nustatytos labai griežtos sąlygos: asmuo turi būti suaugęs ir prancūzas, sirgti sunkia ir nepagydoma liga, pažengusios arba galutinės stadijos ir patiriantis nepakeliamas fizines ar psichologines kančias“, – aiškino asociacijos „Už teisę mirti oriai“ prezidentas Jonathan'as Denis'as.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet kritikuoja nemažai kas, ne tik dvasininkai. 

„Sprendimą priims gydytojas ir jis duos leidimą. Gydytojas turės prižiūrėti eigą ir jei prireiktų – pats suleistų vaistus. Tai ne pacientų laisvės įstatymas, tai gydytojų galios įstatymas. Manau, geriau gydytojams per daug galios neduoti“, – pabrėžė paliatyviosios pagalbos ir paramos draugijos pirmininkė Claire Fourcade.

Projektas dabar keliaus į Senatą tolesniam svarstymui. Balsavimų turi būti keturi, tad gali užtrukti ir mėnesius. Jei Prancūzija įstatymą priims, ji taptų aštuntąja Europos Sąjungos šalimi, kurios jau tai įteisinusios.