GRAIKIJA ĮSAKĖ SAVAITEI UŽDARYTI BANKUS, BIRŽA NEVEIKS IKI LIEPOS 7-OSIOS

Graikija anksti pirmadienį pranešė, kad ji savaitei uždaro bankus bei įveda kapitalo kontrolę, ir paragino išsaugoti ramybę, kai dramatiškai eskalavusis šalies skolų krizei sunerimę šalies žmonės ėmė šluoti bankomatus.

Bankai bus uždaryti iki liepos 6-osios – kitos dienos po referendumo dėl finansinės pagalbos sąlygų, o iš bankomatų bus galima paimti ne daugiau kaip 60 eurų, nurodoma oficialiame įsake.

Įsake taip pat pažymima, kad apribojimas dėl 60 eurų nebus taikomas užsienio turistams, kurie yra vienas iš gyvybiškai svarbių Graikijos ekonomikos variklių.

Drastiškų priemonių apsaugoti Graikijos bankininkystės sistemą nuo masinės panikos grėsmės buvo imtasi po to, kai Europos centrinis bankas (ECB) nurodė, jog jis nepadidins savo paramos Graikijos skolintojams, nors sunerimę graikai ėmė būriais rikiuotis į eiles prie bankomatų.

Šiuo auštant priimtu sprendimu užsibaigė dramatiški savaitgalio įvykiai, kurie prasidėjo, kai, žlugus Briuselyje vykusioms deryboms dėl finansinės pagalbos šalies, šalies kairuolis premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) netikėtai pranešė ketinąs liepos 5 dieną surengti referendumą dėl paskutinių kreditorių siūlomų reformų sąlygų.

Atsakydami į šį žingsnį įpykę Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai atmetė prašymą pratęsti Atėnams finansinės pagalbos teikimą po birželio 30 dienos, kai baigiasi jo terminas, sukeldami nuogąstavimus, kad Graikija ėmė ristis nemokumo link.

Kilus netikrumui dėl to, kaip artimiausiomis dienomis klostysis įvykiai, prie bankomatų Graikijoje nusidriekė ilgos eilės ir daugelyje jų nebeliko grynųjų pinigų.

Siekdamas atitolinti panikos pavojų A.Cipras patikino graikus, kad jų indėliai yra „visiškai saugūs“.

„Su bet kokiais sunkumais, kurie gali kilti, reikia tvarkytis ramiai. Kuo ramesni išliksime, tuo greičiau įveiksime šią situaciją“, – sakė jis ir pridūrė, kad Atėnai vėl paprašė „pratęsti (finansinio gelbėjimo) programą“.

Frankfurte įsikūrusio ECB valdytojų taryba sekmadienį surengė telekonferenciją dėl šios krizės ir pažadėjo išlaikyti dabartinį skubios finansinės pagalbos teikimą Graikijai lygį.

„Valdytojų taryba nusprendė palikti Likvidumo pagalbos teikimo (ELA) ... graikų bankams „lubų“ lygį, dėl kurio buvo nuspręsta penktadienį“, – po telekonferencijos paskelbė ECB.

Bet ji nepažadėjo skirti papildomų pinigų bankams.

Savo ruožtu Graikijos banko vadovas Janis Sturnaras (Yannis Stournaras) nurodė, kad jo bankas „imsis visų priemonių, būtinų (siekiant) užtikrinti finansinį stabilumą Graikijos piliečiams šiomis sunkiomis aplinkybėmis“.

Tuo tarpu Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) sekmadienį sakė, kad dar liko laiko kompromisui ir paragino kreditorius parodyti „gerą valią“ ir pateikti geresnius pasiūlymus iki plebiscito dėl finansinės pagalbos sąlygų.

„Mes esame atviri naujiems (kreditorių) institucijų pasiūlymams“, – sakė jis interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ ir pabrėžė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel „turi raktą“ Graikijos krizei išspręsti.

„Kas dėl mūsų, mes liekame pasirengę derėtis tokiu laiku, kai žmonės turi pasiekti savo įvertinimą“, – sakė jis.

Atėnų birža liks uždaryta iki liepos 7 dienos

Graikijos akcijų birža liks uždaryta iki liepos 7-osios ir atnaujins darbą kitą dieną po savaitės trukmės bankų uždarymo, sakoma pirmadienį paskelbtame biržos pranešime.

Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Atėnai paskelbė įsaką, nurodantį šalies bankams likti uždarytiems iki liepos 6 dienos, o grynųjų pinigų išėmimą iš sąskaitos apriboti iki 60 eurų per parą.

Liepos 5 dieną vyriausybė paskelbė referendumą dėl Graikijos tarptautinių skolintojų pasiūlymų, Atėnams siekiant užsitikrinti finansinės pagalbos programos pratęsimą.

A. Merkel vis dar pasirengusi derėtis

Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra vis dar pasirengusi derėtis su Graikijos ministru pirmininku Aleksiu Cipru (Alexis Tsipras), nepaisydama praėjusią savaitę žlugusių derybų dėl finansinės pagalbos sąlygų, pirmadienį sakė jos atstovas spaudai.

„Suprantama, ji vis dar būtų nusiteikusi kalbėtis su ministru pirmininku Cipru, jei jis to norėtų“, - žurnalistams sakė Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Per tą pačią spaudos konferenciją atstovas spaudai pridūrė, kad finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) taip pat yra atviras deryboms su savo kolega iš Graikijos Janiu Varufakiu (Yanis Varoufakis).

F. Hollande: susitarimas vis dar įmanomas

Prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija yra „visada prieinama“ deryboms su Graikija ir kad susitarimas dėl jai reikalingos finansinės pagalbos programos tebėra įmanomas.

Jis pridūrė, kad Prancūzijos ekonomika yra „tvirta“ ir „neturi dėl ko bijoti“, nors Graikija ir rengiasi referendumui dėl kreditorių keliamų gelbėjimo sąlygų.

jis taip pat pažymėjo, kad šis referendumas yra „suverenus pasirinkimas“ dėl to, ar Graikija turi pasilikti euro zonoje.

„Tai demokratija, tai Graikijos žmonių teisė nuspręsti, ko jie nori savo ateičiai. Ant kortos pastatyta tai, ar graikai nori likti euro zonoje, (ar) rizikuos ją palikti“, – sakė jis.

Referendumas yra suverenus pasirinkimas

Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad Graikijos referendumas dėl ES finansinės pagalbos programos pasiūlymų yra „suverenus pasirinkimas“ dėl to, ar pasilikti euro zonoje.

„Tai demokratija, tai Graikijos žmonių teisė spręsti,ko jie nori savo ateičiai. Ant kortos pastatyta tai, ar graikai nori likti euro zonoje, (ar) rizikuos ją palikti“,- sakė jis.

ES pateiks paskutinius pasiūlymus

Europos Komisijos pirmininkas vėliau pirmadienį pateiks savo paskutinius pasiūlymus dėl to, kaip būtų galima išvengti Graikijos nemokumo, pranešė ES ekonomikos reikalų komisaras ir pridūrė, jog dar išlieka galimybė derėtis dėl šios dramatiškos krizės.

Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) „nurodys kelią, kuriuo eiti, ir aš viliuosi, jog kiekvienas įsipareigos kompromiso keliui“, Prancūzijos radijui sakė Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis).

Jis pridūrė, kad vis dar tebėra „galimybė deryboms“ tarp Graikijos ir jos tarptautinių kreditorių.

Atėnai buvo vos už „kelių centimetrų“ nuo susitarimo su skolintojais, kai derybos nutrūko praeitą savaitgalį, sakė P.Moscovici.

„Privalome toliau kalbėtis“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad „durys deryboms visuomet atviros“.

Jam antrino Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas), kuris sakė, kad derybos „galėtų būti pradėtos iš naujo bet kuriuo momentu“.

Jeigu skolintojai nepatenkins Atėnų prašymo pratęsti pagalbos programą, Graikijos finansinio gelbėjimo planas oficialiai liausis galioti antradienio vakarą.

Tokiu atveju Graikija beveik neabejotinai taps nepajėgi sumokėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų pribrendusių skolų, kurių grąžinimo terminas sukanka tą pačią dieną.