Gruzijoje trečiadienį vyksta antrasis itin atkaklių prezidento rinkimų turas, laikomas lemiamu išbandymu vis nepopuliaresnei oligarcho milijardieriaus valdančiajai partijai.

Naujasis valstybės vadovas didele dalimi bus reprezentacinė figūra, bet šis balsavimas laikomas repeticija prieš verslininko Bidzinos Ivanišvilio valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ ir opozicijos kovą per svarbesnius, 2020 metais numatomus parlamento rinkimus.

Prieš balsavimą tvyrojo didelė įtampa ir buvo girdimi perspėjimai dėl galimų neramumų šioje provakarietiškoje respublikoje, kurią po nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos paskelbimo 1991 metais krėtė vidaus konfliktai ir 2008 metų karas su Rusija.

Per pirmąjį rinkimų ratą spalio 28 dieną „Gruzijos svajonės“ remiama kandidatė, buvusi Prancūzijos diplomatė Salomė Zurabišvili negavo daugiau nei 50 proc. balsų, reikalingų pergalei jau pirmajame rate.

66 metų S. Zurabišvili tuomet surinko 39 proc. balsų, o 38 proc. balsų gavo opozicijos lyderis, 60 metų Grigolas Vašadzė, kurį remia užsienyje gyvenančio buvusio prezidento Michailo Saakašviliio Vieningasis nacionalinis judėjimas (VNJ) ir 10 kitų politinių grupių.

G. Vašadzė prieš antrąjį rinkimų ratą populiarumu šiek tiek lenkė varžovę, be to, didelį postūmį jam suteikė buvusio parlamento pirmininko Davido Bakradzės iš partijos „Europietiška Gruzija“ parama. D. Bakradzė su beveik 11 proc. balsų liko trečias per pirmąjį rinkimų ratą.

G. Vašadzės pergalė drastiškai pakeistų šalies politinį klimatą ir tikriausiai pranašautų šešerius metus trukusio „Gruzijos svajonės“ dominavimo pabaigą.

Po pirmojo rinkimų rato B. Ivanišvilis per televiziją kreipėsi į rinkėjus ir sakė girdintis jų „širdies skausmą“.

„Girdžiu, kad esate nepatenkinti, nes jūsų gyvenimas nepagerėjo“, – sakė B. Ivanišvilis. Jis atrodė išblyškęs ir kone apsiašarojęs.

Politikas pažadėjo, kad vyriausybė smarkiai padidins išlaidas socialinei apsaugai ir kad jis pats savo pinigais padengs daugiau kaip 600 tūkst. asmenų bankų paskolas. Kritikai tai pavadino balsų pirkimu.

„Oligarcho valdymas“

Įtampa didėjo opozicijai apkaltinus vyriausybę rinkėjų bauginimu ir pareiškus, kad valdančiosios partijos aktyvistai užpuolė G. Vašadzės kampanijos darbuotojus.

S. Zurabišvili, kuri po pirmojo rinkimų rato laikėsi santūriai, sakė, kad ji ir jos vaikai sulaukė su VNJ susijusių žmonių grasinimų mirtimi SMS žinutėmis ir balso pranešimais.

Keli įtakingi „Gruzijos svajonės“ parlamentarai koordinuotais pareiškimais net prakalbo apie galimą „pilietinį karą“, jei bus išrinktas G. Vašadzė.

Šis karjeros diplomatas kritikavo B. Ivanišvilio „neformalų oligarcho valdymą“, augant nepasitenkinimui vyriausybės nesugebėjimu spręsti skurdo problemos.

B. Ivanišvilis, turtingiausias Gruzijos žmogus, 2013 metais pasitraukė iš premjero posto, kuriame išdirbo metus, bet ir toliau yra laikomas de facto šalies vadovu.

Trečiadienio balsavimas yra paskutiniai tiesioginiai Gruzijos vadovybės rinkimai, nes šalis po prieštaringai vertinamos konstitucinės reformos pereina prie parlamentinės valdymo formos.

Naujo prezidento inauguracija sudarys sąlygas įsigalioti naujai konstitucijai, pagal kurią valstybės vadovas bus daugiausia reprezentacinė figūra.

Atitinkama konstitucijos pataisa buvo priimta 2017 metų rugsėjį, nepaisant opozicinės partijos protestų.

Darbą baigiantis dabartinis prezidentas Georgijus Margvelašvilis atsisakė siekti antros kadencijos, nurodydamas, kad nėra suinteresuotas apribotu vaidmeniu.

Ir G. Vašadzė, ir S. Zurabišvili žadėjo vesti šalį narystės Europos Sąjungoje ir NATO link.

Teisę balsuoti šiuose rinkimuose turi daugiau kaip 3,5 mln. žmonių. Rinkimus stebės tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku, o darbą baigs 20 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku. Pirmųjų rezultatų laukiama naktį.