Scanpix nuotr.

PERSPĖJA: IRANAS BE EUROPOS GARANTIJŲ TRAUKSIS IŠ BRANDUOLINIO SUSITARIMO

2018-05-09 14:38
BNS, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt inf.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) trečiadienį sakė, jog Teheranas pasitrauks iš istorinio 2015 metų susitarimo dėl jo branduolinės programos, jei susitarimą pasirašiusios Europos šalys nepateiks tvirtų garantijų, kad prekybiniai santykiai tęsis ir po JAV pasitraukimo.

Per televizijos transliuotą kalbą kreipdamasis į Irano vyriausybę A. Khamenei sakė: „Girdime, kad norite tęsti ... susitarimą su trimis Europos šalimis. Aš šiomis trimis šalimis nepasitikiu.“

„Jei jums nepavyks gauti geriausių garantijų – o aš tikrai abejoju, kad pavyks – tą akimirką nebegalėsime taip tęsti, – pareiškė A. Khamenei. – Jei norite sudaryti susitarimą, gaukite realias garantijas, antraip rytoj jie padarys tą patį ką ir Jungtinės Valstijos.“

Ajatola kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad JAV traukiasi iš susitarimo, kuriuo mainais į sankcijų sušvelninimą buvo apribota Irano branduolinė programa.

Kitos susitarimo dalyvės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija – nepritarė JAV sprendimui ir užsiminė norinčios stengtis su Teheranu išsaugoti susitarimą.

Pasak A. Khamenei, Irano vyriausybės laukia didelis išbandymas išsaugoti „iraniečių liaudies orumą ir didybę“.

Jis taip pat perspėjo nepasitikėti užsienio lyderiais: „Jų žodžiai beverčiai. Šiandien jie sako viena, o rytoj kita. Jie neturi gėdos.“

Nors seniai nepasitiki Jungtinėmis Valstijomis, A. Khamenei parėmė susitarimą, kai jis buvo pasirašytas, net sakė, kad tai gali tapti pagrindu tolesnėms deryboms.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad daugelį privalumų pagal susitarimą vis tiek blokuoja tebegaliojančios JAV sankcijos, todėl jis ėmė jo nepalaikyti.

Pernai A. Khamenei sakė, kad susitarimą reiktų panaikinti, jei pasitrauktų Vašingtonas.

TATENA: Iranas laikosi branduolinio susitarimo įsipareigojimų

Iranas laikosi su pasaulio galybėmis sudaryto branduolinio susitarimo įsipareigojimų, trečiadienį pareiškė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Yukiya Amano (Jukija Amanas).

TATENA generalinis direktorius pareiškė, jog „šiuo metu TATENA gali patvirtinti, kad Iranas vykdo branduolinius įsipareigojimus“

Vienoje įsikūrusi TATENA stebi ir tikrina, kaip Iranas laikosi 2015 metais su šešiomis pasaulio galingosiomis šalimis pasirašytos sutarties.

„Iranui pagal (sutartį) taikomas tvirčiausios branduolinės patikros režimas; tai yra svarbus patikros laimikis“, – teigė Y. Amano.

Pasveikino JAV pasitraukimą

Irane didžiulę įtaką turinti Revoliucinė gvardija trečiadienį pasveikino JAV prezidento sprendimą išvesti savo šalį iš 2015 metų galingųjų valstybių susitarimo dėl Teherano branduolinės programos, nes šis žingsnis aiškiai rodo, kad amerikiečiai iš pat pradžių buvo „nepatikimi“, bet pridūrė, kad jis nepadarys jokio poveikio.

Naujienų agentūra Fars trečiadienį citavo generolą Mohammadą Ali Jafari (Mohamadą Ali Džafarį), prognozavusį, kad Europos Sąjunga, nusistačiusi prieš amerikiečių pasitraukimą, galiausiai irgi paseks JAV pavyzdžiu, todėl „šios sutarties likimas aiškus“.

„Sveikiname Trumpo sprendimą pasitraukti iš sutarties. Šis įvykis nėra naujiena; jis nepadarys jokio faktinio vaidmens jokioje srityje“, – pridūrė kariškis.

„Buvo aišku, kad amerikiečiai nėra patikimi“, – sakė M. A. Jafari.

Irano revoliucinė gvardija yra griežtosios linijos šalininkų dominuojama sukarinta organizacija, tiesiogiai pavaldi šalies aukščiausiajam lyderiui ajatolai A. Khamenei.

Sankcijos Iranui bus atkurtos per 180 dienų

Vašingtono sankcijos Iranui bus visiškai atkurtos per 180 dienų po prezidento D. Trumpo pareiškimo apie JAV pasitraukimą iš susitarimo su Teheranu, antradienį pranešė JAV Iždo departamentas.

„Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras nedelsdamas imsis veiksmų prezidento sprendimui įgyvendinti. Sankcijos bus iš naujo įvestos po tam tikrų 90 ir 180 dienų pereinamųjų laikotarpių. Pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, atitinkamos sankcijos vėl visiškai įsigalios“, – sakoma Iždo departamento pranešime, paskelbtame D. Trumpui išvedus Jungtines Valstijas iš 2015 metų susitarimo tarp Irano ir Vokietijos bei penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių: Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų.

Anksčiau antradienį D. Trumpas paskelbė, kad JAV traukiasi iš susitarimo, vadinamo Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA) ir ketina atkurti sankcijas Teheranui.

Pagal JCPOA Iranas sutiko įšaldyti savo branduolinę programą mainais į skaudžių tarptautinių sankcijų panaikinimą.

Po D. Trumpo pareiškimo JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) pareiškė: „Prezidentas Trumpas nuosekliai ir aiškiai sakė, kad ši administracija pasiryžusi visokeriopai spręsti Irano destabilizuojančių veiksmų visumą. Toliau dirbsime su savo sąjungininkais, kad parengtume susitarimą, kuris iš tikrųjų atitiktų mūsų ilgalaikio nacionalinio saugumo interesus.“

„Jungtinės Valstijos nutrauks IRGC (Irano revoliucinės gvardijos korpuso) prieigą prie kapitalo, iš kurio finansuojama Irano žalinga veikla, įskaitant jo turimą didžiausio pasaulyje valstybinio terorizmo rėmėjo statusą, balistinių raketų naudojimą prieš mūsų sąjungininkus, palaikymą brutaliam (prezidento Basharo al) Assado (Bašaro Asado) režimui Sirijoje, žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš savo žmones, taip pat piktnaudžiavimą tarptautine finansų sistema“, – pridūrė Iždo departamento vadovas.

Europa siekia išsaugoti branduolinį susitarimą

Prancūzijos prezidentūra skelbia padarysianti viską, kad apgintų Europos verslo interesus Irane po to, kai Europos lyderiams nepavyko įtikinti D. Trumpo ir šiąnakt Jungtinės Valstijos pareiškė besitraukiančios iš susitarimo dėl Irano branduolinės programos.

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atstovai kitą savaitę derėsis su Irano atstovais dėl galimybės išsaugoti susitarimą. Irano prezidentas pažadėjo skirti šiek tiek laiko deryboms, bet joms nepavykus pagrasino atnaujinti urano sodrinimą.

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks aptarti bendros pozicijos, vėliau, kitą savaitę, vyks susitikimas su Irano atstovais.

Irano Parlamento pirmininkas Ali Larijani pareiškė, kad ateinančios derybų savaitės parodys, ar Europos Sąjunga turi pakankamai politinio svorio, kad galėtų spręsti tarptautinius iššūkius.

„Jei Europa ir svarbios valstybės, tokios kaip Rusija ir Kinija, užpildys šį tarptautinį vakuumą dėl susitarimo, galbūt bus rastas būdas tai pratęsti. Kitu atveju priversime juos pajusti savo veiksmų padarinius. Jie turi suprasti, kad tokiomis aplinkybėmis Iranas nėra įsipareigojęs išlaikyti tą pačią padėtį dėl branduolinio ginklo, kokia buvo anksčiau“, – sakė A. Larijani.

Prieš trejus metus pasirašytą susitarimą dėl Irano branduolinės programos D. Trumpas vadina „blogiausiu visų laikų sandoriu“. Kritikuoja jį dėl trijų esminių aspektų. Jis neriboja balistinių raketų programos, nedraudžia Iranui plėsti įtakos regione bei yra laikinas – juo Irano branduolinės ambicijos pažabojamos tik 10-čiai metų. Pasitraukdamas iš susitarimo D. Trumpas tvirtina siekiantis, kad pavojingiausias ginklas neatsidurtų, jo žodžiais tariant, svarbiausio terorizmo rėmėjo rankose.

„Po šių konsultacijų man aišku, kad negalime užkirsti kelio Irano branduolinei bombai su yrančia, supuvusia dabartinio susitarimo struktūra. Irano susitarimas ydingas iš pagrindų. Jei nieko nedarysime, tiksliai žinome, kas nutiks: per trumpą laiką svarbiausias pasaulio terorizmo rėmėjas pasieks ribą, kai galės įsigyti pavojingiausią pasaulio ginklą“, – teigia D. Trumpas.

Susitarimo šalininkai sako, kad tie dešimt metų būtent tam ir buvo numatyti, kad paskatintų daugiau diskusijų su Iranu ir būtų galima rasti sutarimą dėl Vakarams nerimą keliančių aspektų. Irano prezidentas kaltina D. Trumpą priėmus vienašališką sprendimą.

Kad sprendimas paveiks tarptautinį pasitikėjimą Jungtinių Valstijų susitarimais, įsitikinęs ir buvęs Baltųjų rūmų derybininkas dėl Irano susitarimo prezidento Obamos laikais Robertas Malley. Šį sprendimą vertina kaip lemsiantį didžiausius padarinius per visą prezidento kadenciją, o poveikis pasireikš daugybe aspektų. Tai paveiks ir Jungtinių Valstijų bei Europos bendradarbiavimą. Neabejotinai paveiks ir kitą pasaulio su viltimi laukiamą branduolinį susitarimą – dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.

„Akivaizdu, kad tai nepadės transatlantiniams santykiams tarp Europos ir Jungtinių Valstijų. Tačiau kas nutiks Šiaurės Korėjoje? Tai vyksta prieš pat labai svarbų prezidento Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio susitikimą dėl branduolinio nusiginklavimo. Jei jūs sėdėtumėte Pchenjane ir matytumėte, kaip prezidentas Trumpas išsižada sandorio, kurį neseniai sudarė jo pirmtakas, ar norėtumėte pasirašyti su juo susitarimą? Kai jie girdi, kad kalbame apie režimo pakeitimą Irane, ar tai įtikiną Pchenjaną atsisakyti branduolinio ginklo, kurį jis vertina kaip garantiją prieš režimo pakeitimą. Manau, atsakymas akivaizdus“, – sako R. Malley.

Perspėjo netrukdyti

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį perspėjo Jungtines Valstijas nebandyti sužlugdyti Irano branduolinės sutarties, iš jos pasitraukus, ir pareiškė, kad Vašingtonas turėtų nuodugniai išdėstyti savo planus.

„Raginu JAV vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų sutrukdyti kitoms šalims tęsti susitarimo įgyvendinimą“, – sakė B. Johnsonas parlamente.

Jis taip pat patikino, kad Britanija laikysis sutartyje numatytų įsipareigojimų, nes ji ir toliau yra „nepaprastai svarbi“ šalies nacionaliniam saugumui.

„JAV administracijai teks išdėstyti savo planus, ką daryti toliau“, – anksčiau šią savaitę nurodė B. Johnsonas, mėgindamas įkalbėti D. Trumpą neatšaukti sutarties.

„Kol Britanija laikosi susitarimo... Britanija liks Bendrojo išsamaus veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) šalimi“, – sakė jis ir pridūrė, kad Londonas „sieks išsaugoti JCPOA laimėjimus“.

Prieš tai Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) parlamente pareiškė, jog JK „pripažįsta, kad yra kitų problemų, susijusių su Irano elgesiu regione“.

„Tai problemos, kurias reikia išspręsti. Bendradarbiaujame su savo partneriais iš Europos bei kitais sąjungininkais, kad tą pasiektume“, – sakė ji.

V. Putinas „giliai susirūpinęs“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad yra rimtai susirūpinęs dėl JAV prezidento sprendimo trauktis iš Irano branduolinės sutarties.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad Rusijos prezidentas nacionalinei Saugumo Tarybai išreiškė „gilų susirūpinimą dėl tokio sprendimo ir dar kartą pabrėžė šio dokumento svarbą“.

Vėliau trečiadienį V. Putinas turėjo susitikti derybų su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu), kuris palaiko D. Trumpo sprendimą.

Prieš išvykdamas iš Izraelio B. Netanyahu sakė, kad „mūsų susitikimai visada yra svarbūs, o šis - ypač“.

Anksčiau trečiadienį V. Putinas ir B. Netanyahu stebėjo karinį paradą Raudonojoje aikštėje, skirtą pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare paminėti. Parade buvo pademonstruota naujausia šalies ginkluotė.

Vėlų antradienio vakarą Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti „giliai nusivylusi“ dėl D. Trumpo pranešimo, kad JAV traukiasi iš Irano sutarties. Tuo tarpu B. Netanyahu tvirtai palaikė tokį „drąsų“ JAV prezidento žingsnį.

Maskvą ir Teheraną sieja tvirti politiniai ir ekonominiai ryšiai.

Rusijos valstybinė atominės energetikos bendrovė „Rosatom“ jau pastatė Iranui vieną reaktorių Irano Bušehro branduolinėje jėgainėje ir pradėjo statyti dar du.

Tuo metu B. Netanyahu pirmadienį per televiziją pateikė įtariamų buvusių Irano branduolinių ambicijų „įrodymų“.

Pastaraisiais mėnesiais B. Netanyahu ir V. Putinas surengė virtinę susitikimų ir daug kartų kalbėjosi telefonu. Viena pagrindinių jų pokalbių temų buvo konfliktas Sirijoje, Izraelio vadovui žadant neleisti Iranui įgyti karines pozicijas kaimyninėje Sirijoje.