Skelbiama, kad šioms deryboms tarpininkaus Omanas.

Šeštadienį Maskate įvyko Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi (Abaso Aragčio) ir JAV pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve'o Witkoffo (Stivo Vitkofo) derybos.

Tai buvo aukščiausio lygio diskusijos nuo tada, kai 2018 metais per savo pirmąją kadenciją Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pasitraukus iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, jis žlugo.

Buvo susitarta vėl surengti derybas balandžio 19 dieną.

„Derybos ir toliau bus netiesioginės. Omanas išliks tarpininku, bet mes aptariame būsimų derybų vietą“, – interviu valstybinei televizijai sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmaelis Bagajis).

Jis pridūrė, kad būsimose derybose daugiausia dėmesio bus skiriama tik „branduoliniam klausimui ir sankcijų panaikinimui“. Teheranas neketina derėtis su Vašingtonu jokiais kitais klausimais, pridūrė E. Bagaei.

Analitikai teigė, kad JAV sieks įtraukti į darbotvarkę diskusijas dėl Irano balistinių raketų programos bei Teherano paramos „pasipriešinimo ašiai“ – kovotojų grupuočių tinklui, prieštaraujančiam Izraeliui.

Tačiau Teheranas tvirtina, kad kalbės tik apie savo branduolinę programą.

Šeštadienį retos derybos įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai D. Trumpas išsiuntė laišką Irano aukščiausiajam vadovui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui), kuriame paragino surengti derybas dėl branduolinės programos ir perspėjo apie galimus karinius veiksmus, jei Iranas atsisakys.

Tiek Teheranas, tiek Vašingtonas tvirtino, kad šeštadienio derybos buvo konstruktyvios.

Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, jau seniai kaltina Iraną siekiu turėti branduolinį ginklą, tačiau Teheranas tai neigia, tvirtindamas, kad Irano branduolinė programa vykdoma tik taikiais tikslais.

2018-aisiais D. Trumpas išvedė Jungtines Valstijas iš susitarimo, pagal kurį Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus.

Dabar, antrosios kadencijos metu, jis sakė esąs atviras deryboms dėl naujo susitarimo, kuris galėtų sumažinti karinės eskalacijos riziką.