Prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus šeštadienį vyksiančiose Pranciškaus laidotuvėse, nors popiežius niekada nesilankė Ukrainoje, o kritikai teigė, kad jis kartojo Kremliaus naratyvus, sakydamas, kad karas buvo išprovokuotas, ir vaizduodamas jį kaip platesnės pasaulinės konfrontacijos dalį.
Vienas Ukrainos aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP teigė, kad pontifikas buvo paveiktas marksistinių idėjų ir demonstravo „visišką šios pasaulio dalies neišmanymą“.
„Jis nelabai suprato ir net nesistengė suprasti, kas čia vyksta“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas anonimiškai.
Tuo pat metu Ukrainos pareigūnai pripažįsta Vatikano pastangas tarpininkauti keičiantis kaliniais ir sugrąžinant vaikus, išvežtus iš okupuotų Ukrainos dalių į Rusiją.
V. Zelenskis sakė, kad Pranciškus „meldėsi už taiką Ukrainoje“.
Tačiau kalbintas pareigūnas tvirtino, kad popiežius „galėjo padaryti nepalyginamai daugiau dėl Ukrainos“, pavyzdžiui, įtikinti globaliųjų Pietų šalis paremti Ukrainos kovą.
Anot pareigūno, Pranciškus atsisakė aiškiai atskirti Rusiją kaip agresorę ir Ukrainą kaip invazijos auką.
„Ne kaubojiškas filmas“
Netrukus po invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį kilo nusivylimas, kai Vatikanas paprašė visą gyvenimą draugaujančių rusės ir ukrainietės per Didžiojo penktadienio ceremoniją, kurioje dalyvavo Pranciškus, kartu nešti kryžių.
Ši iniciatyva, sumanyta kaip susitaikymo gestas, Ukrainoje nebuvo palankiai sutikta. Ukrainos žiniasklaida boikotavo ceremonijos transliaciją.
Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovas vyskupas Sviatoslavas Ševčukas pasmerkė šią idėją kaip netinkamą, pirmalaikę ir dviprasmišką, ir sakė, kad nebuvo atsižvelgta į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekstą.
Per daugiau nei trejus metus trunkantį karą popiežius ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje, tačiau aiškiai nepasmerkė Rusijos veiksmų, teigdamas, kad karas „nėra kaubojiškas filmas su geriečiais ir blogiečiais“.
2024 metų kovą jo interviu Šveicarijos transliuotojui RTS vėl sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje.
„„Manau, kad stipriausi yra tie, kurie mato situaciją, galvoja apie žmones ir turi drąsos iškelti baltą vėliavą bei derėtis“, – sakė popiežius.
„Kai matai, kad esi nugalėtas, kad reikalai nesiklosto, turėk drąsos derėtis“, – sakė jis.
Tuometinis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė šiuos komentarus. „Mūsų vėliava yra geltona ir mėlyna. Su šia vėliava mes gyvename, mirštame ir nugalime. Mes niekada nekelsime jokių kitų vėliavų“, – sakė jis.
„Politinio lyderio vaidmuo“
Analitikas Mykola Davydiukas sakė, jog ukrainiečiai labai tikėjosi, kad Pranciškus gali būti panašus į popiežių Joną Paulių II, kuriam priskiriami nuopelnai padėjus sugriauti komunizmą Europos rytuose.
„Ukrainiečiai matė popiežiaus kaip politinio lyderio vaidmenį, – teigė jis. – Ir kai popiežius to nepadarė, ukrainiečiams buvo labai keista.“
Politikos ekspertas Volodymyras Fesenka pritarė tam, kad daug žmonių nusivylė popiežiaus abstrakčiais taikdariškais pareiškimais, kurie ukrainiečiams atrodė susiję su kapituliacija.
V. Fesenka teigė, jog popiežiaus pareiškimai parodė, kad jis labiau domisi Rusija, ir pridūrė, kad kitas popiežius turėtų daugiau dėmesio skirti Ukrainai.
Visgi lapkritį, tūkstantąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną, Pranciškus rusų invaziją pavadino gėdinga katastrofa visai žmonijai, sakė jaučiantis artumą daug iškentėjusiems Ukrainos žmonėms ir paragino siekti, kad ginklai užleistų kelią dialogui.
Prieš šeštadienį vyksiančias Pranciškaus laidotuves Ukrainos socialiniuose tinkluose buvo ir pagyrimų, ir kritikos Pranciškaus palikimui.
