P. Sanchezas sakė, jog vyriausybė padidins išlaidas gynybai 10,5 mlrd. eurų, kad pasiektų NATO nustatytą 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tikslą.

Pasak jo, lėšos bus skirtos telekomunikacijoms, kibernetiniam saugumui ir karinei įrangai pirkti, taip pat atlyginimams didinti ir kariuomenei papildyti.

Pernai Ispanija gynybai skyrė mažiausią iš visų NATO narių BVP procentą. Anksčiau ji buvo įsipareigojusi iki 2029-ųjų pasiekti minimalią 2 proc. BVP ribą.

Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai teigiant, kad jos saugumo prioritetai yra kitur, Ispanija patiria spaudimą dėl nepakankamų išlaidų didėjant prarajai tarp narių transatlantiniame aljanse.

D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos šalis, kad jos skiria nepakankamai lėšų gynybai, reikalaudamas, kad NATO sąjungininkės padidintų išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP.

Atsižvelgdamas į tai, ką jis pavadino „besikeičiančia epocha“, P. Sanchezas teigė, kad atėjo laikas Ispanijai „pačiai kontroliuoti savo likimą“ ir prisidėti prie Europos persiginklavimo.

„Jei prieš kelerius metus manęs būtumėte paklausę apie mano vyriausybės investicijų į saugumą ir gynybą prioritetus, akivaizdu, kad mano atsakymas būtų buvęs kitoks, – teigė P. Sanchezas. – Taip yra ne todėl, kad mūsų vertybės pasikeitė (...) taip yra todėl, kad pasikeitė pasaulis.“

Socialistų lyderis vadovauja mažumos vyriausybei, kurios kraštutinių kairiųjų koalicijos partneriai nepritaria gynybos ir kariuomenės didinimui. P. Sanchezas sakė, kad jo planas didinti išlaidas gynybai nebus svarstomas parlamente.