Savo laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen G. Meloni teigė, kad „investicijoms ir nepaprastosioms priemonėms, reikalingoms energetikos krizei įveikti“, neturėtų būti taikomi ES Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai.
„Artimųjų Rytų krizė ir įtampa Hormuzo sąsiauryje... jau dabar daro labai rimtą ir dažnai asimetrinį poveikį energijos kainoms“, – rašė G. Meloni.
Ji paprašė, kad ES taikoma išimtis gynybos išlaidoms, kurios neįtraukiamos į valstybių narių deficito skaičiavimus, būtų išplėsta ir taikoma priemonėms, ribojančioms aukštesnių energijos kainų poveikį.
„Italijoje ir daugelyje Europos šalių auga susirūpinimas dėl to, kad teks susidurti su nauju ekonominiu ir socialiniu sukrėtimu“, – savo laiške rašo Italijos vyriausybės vadovė. – Turėtume turėti politinės drąsos pripažinti, kad šiandien energetinis saugumas taip pat yra Europos strateginis prioritetas.“
Sustabdyta laivyba Hormuzo sąsiauriu, per kurį taikos metu gabenamas penktadalis pasaulio naftos ir dujų, pakėlė energijos išteklių kainas. Italija yra labai priklausoma nuo energijos importo ir yra viena iš ES šalių, kurios jautriausiai reaguoja į kainų kilimą.
Nuo karo pradžios G. Meloni padvigubino pastangas padidinti energijos tiekimą iš kitų šalių, kaip Alžyras ir Azerbaidžanas. Italija taip pat smarkiai sumažino akcizus degalams, kad apribotų benzino ir dyzelino kainų kilimą.
Praėjusį mėnesį Italija sumažino šių ir ateinančių metų ekonomikos augimo prognozes iki 0,6 proc. ir patvirtino, kad jos biudžeto deficitas vis dar viršija Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. BVP ribą.
Italija teigė, kad praėjusiais metais deficitas siekė 3,1 proc., tačiau tikimasi, kad šiemet jis sumažės iki 2,9 proc.
Naujausi komentarai