IZRAELIO HOLOKAUSTO MEMORIALAS PRIPAŽINO „KLAIDAS“ PER AUŠVICO MINĖJIMO RENGINĮ

Izraelio Holokausto memorialas atsiprašė už „klaidas“ per svarbią praėjusio mėnesio ceremoniją parodytuose filmuose, kuriomis buvo iškraipyti Antrojo pasaulinio karo įvykiai, susiję su Sovietų Sąjunga ir Lenkija.

Jeruzalėje esantis Holokausto memorialas „Yad Vashem“ pirmadienį tinklaraštyje parašė, kad dalyje medžiagos, parodytos per sausio 23-iosios renginį, kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 valstybių ir vyriausybių vadovų, buvo „netikslumų, nulėmusių dalinį ir nesubalansuotą istorijos faktų pateikimą“.

Ceremonijos nacių Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-osioms metinėms paminėti vienas organizatorių buvo Pasaulinio Holokausto forumo fondas, kuriam vadovauja Kremliui artimas Rusijos milijardierius Moshe Kantoras (Mošė Kantoras). Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas.

Aušvico mirties stovyklą, kur buvo išžudyta 1,1 mln. žmonių, 1945 metų sausio 27-ąją išvadavo sovietų kariai.

Per sausio 23-iosios ceremoniją parodytus filmus prodiusavo M. Kantoro fondas, „bendradarbiaudamas“ su „Yad Vashem“, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė šios institucijos atstovas.

Filmuose nebuvo paminėtas „Lenkijos padalijimas tarp nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 metais ir Vakarų Europos užkariavimas 1940 metais“, rašė „Yad Vashem“ tyrimų vadovas Danas Michmanas.

„Be to, žemėlapiuose rodomos netikslios sienos tarp Lenkijos ir jos kaimynių, koncentracijos stovyklos klaidingai vadinamos naikinimo stovyklomis, – sakė jis. – Šie trumpi filmai turėjo pasitarnauti kaip iliustracijos. Tačiau jie neatspindi Holokausto ir karo sudėtingumo, kuriam „Yad Vashem“ skiria savo vykdomus tyrimus.“

„Atsiprašome už šias netinkamas klaidas“, – pridūrė D. Michmanas.

Minima ceremonija vyko kilus piktam Lenkijos ir Rusijos ginčui dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos.

Gruodžio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neteisingai pareiškė, kad Lenkija susimokė su nacių Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu ir prisidėjo prie Antrojo pasaulinio karo sukėlimo. Šie komentarai vėl sukėlė įtampą tarp Maskvos ir Varšuvos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) tuomet atsisakė dalyvauti minėjime Jeruzalėje, nes jam nebuvo suteikta teisė ten pasakyti kalbą.

Jis tvirtino, kad neturės galimybės atsakyti, jei V. Putinas tame renginyje pasinaudotų proga vėl apkaltinti Lenkiją antisemitizmu.

Naciai Aušvico stovyklą pastatė okupuotoje Lenkijos teritorijoje.

Sovietų bendradarbiavimas su naciais vis dar yra itin opus klausimas buvusiame sovietiniame bloke ir dažnas politinės retorikos elementas.

Nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939 metų rugsėjį įsiveržė į Lenkiją, kurios teritoriją abi galybės buvo susitarusios pasidalyti pagal kiek anksčiau sudaryto Molotovo-Ribbentropo (Ribentropo) pakto slaptąjį protokolą. Ši nacių invazija paskatino Didžiąją Britaniją ir Prancūziją paskelbti karą Vokietijai.