NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas būti išvien su Europa, kariniam aljansui minint 75-ąsias įkūrimo metines ir susiduriant su agresyvia Rusija ir galimo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į valdžią šmėkla.

2022 metais pradėta Kremliaus invazija į Ukrainą sutelkė ir naujai iškėlė NATO svarbą, organizacijai susidūrus su vienu rimčiausių iššūkių nuo savo susikūrimo, kai iškilo iš Antrojo pasaulinio karo pelenų, kad pasipriešintų Sovietų Sąjungai.

Aljansas sustiprino savo pajėgas visoje Rytų Europoje, o prisijungus Suomijai ir Švedijai išaugo iki 32 narių.

Tačiau nors karas Ukrainoje sutelkė NATO dėmesį į seną priešininkę Maskvą, sąjungininkus neramina ir kita grėsmė, kylanti iš itin svarbų vaidmenį pasaulinėje saugumo architektūroje užimančių Jungtinių Valstijų.

Į Baltuosius rūmus gali sugrįžti D. Trumpas, kuris privertė NATO sąjungininkes suabejoti dėl kolektyvinės gynybos garantijų, sakydamas, kad paskatins Rusiją pulti visas nares, kurios neskiria pakankamai lėšų gynybai.

„Netikiu vien Amerika, kaip ir netikiu vien Europa. Tikiu Amerika ir Europa kartu NATO, nes kartu esame stipresni ir saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas per ceremoniją NATO būstinėje Briuselyje.

Siekdamas atremti D. Trumpo kritiką, Aljansas pasidžiaugė padidėjusiomis Europos sąjungininkių išlaidomis – 20 narių šiemet ketina įgyvendinti tikslą gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Šiaurės Amerikai taip pat reikia Europos, – sakė J. Stoltenbergas po to, kai Belgijos karinis orkestras sugrojo NATO himną. – Per NATO Jungtinės Valstijos turi daugiau draugų ir sąjungininkų nei bet kuri kita didžioji galybė.“

Ukraina prašo oro gynybos sistemų

Kol D. Trumpas temdo galingiausio Vakarų karinio aljanso ateitį, NATO šalys susiduria su svarbesniu iššūkiu – užtikrinti, kad Ukraina atsilaikytų prieš Rusijos invazinių pajėgų spaudimą.

Tuo pačiu metu, kai mes švenčiame (...) Ukraina išgyvena sunkų laikotarpį.

Aljanso narės parėmė prie jo prisijungti siekiantį Kyjivą, siųsdamos Ukrainai ginklų už dešimtis milijardų dolerių (eurų). Tačiau šios atsargos sparčiai mažėja, maža to, dėl politinių ginčų vis dar stabdomas itin svarbus JAV pagalbos paketas.

Fronto linijoje Ukrainos pajėgos, kurias rusai tiek ginkluotės, tiek karių skaičiumi gerokai lenkia, buvo nustumtos į besitraukiančiųjų pozicijas.

Atsižvelgdamas į intensyvėjančias Rusijos raketų atakas prieš šalies infrastruktūrą, Kyjivas prašo Vakarų rėmėjų atsiųsti kuo daugiau „Patriot“ oro gynybos sistemų.

„Tuo pačiu metu, kai mes švenčiame (...) Ukraina išgyvena sunkų laikotarpį“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna). – Turime skubiai paremti Ukrainą. [Teikti] karinę paramą, amuniciją, taip pat oro gynybą.“

Savo ruožtu J. Stoltenbergas, siekdamas užtikrinti ilgalaikę paramą Kyjivui, pasiūlė įsteigti 100 mlrd. eurų vertės penkerių metų trukmės fondą Ukrainai.

Jis taip pat siekia, kad NATO, kaip organizacija, labiau įsitrauktų į pagalbos tiekimo koordinavimą, nors iki šiol Aljansas atsisakydavo tai daryti, baimindamasis, kad tai gali priartinti prie tiesioginio konflikto su Rusija.

Pareigūnų teigimu, šis planas gana skubus, nes taip siekiama apsaugoti paramą Ukrainai nuo galimo D. Trumpo sugrįžimo grėsmės.

Tačiau vis dar lieka daug klausimų dėl to, kaip būtų vykdomas bet koks finansavimas, ir sąjungininkės sieks išsiaiškinti detales iki liepą Vašingtone įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo.