NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad „nėra jokios tiesioginės karo grėsmės“ nė vienai Aljanso narei, Kremliui apkaltinus Vakarų šalis galimu karo Ukrainoje eskalavimu.

J. Stoltenbergo pareiškimai paskelbti tvyrant įtampai tarp Rusijos ir NATO narių.

Praėjusią savaitę Kremlius apkaltino Vakarų šalis pradėjus „naują įtampos eskalavimo raundą“ po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik siekiant apginti apšaudomą Charkivo sritį.

„Kol pavyks išvengti nesusipratimų ar nesusikalbėjimų su Maskva arba kitomis potencialių šalių, kurios galėtų mus užpulti, sostinėmis, karo grėsmės NATO šalims nėra“, – teigė naujausioje Aljanso narėje Švedijoje viešintis J. Stoltenbergas.

Paklaustas, ar Rusija gali bandyti patikrinti Aljanso sutarties 5-u straipsniu prisiimtą šalių įsipareigojimą ginti vienoms kitas, J. Stoltenbergas atsakė, kad „nematome jokios tiesioginės karo grėsmės nė vienai NATO šaliai“.

„Todėl dabar nemanome, kad gali būti patikrintas mūsų 5 straipsnis“, – bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu) sakė NATO vadovas.

U. Kristerssonas taip pat paskelbė, kad Švedijos karinės oro pajėgos prisijungs prie NATO oro policijos misijos, o Švedijos naikintuvai „Gripen“ daugiausia patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį taip pat paragino Vakarų šalis daryti daugiau, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje būtų užbaigtas teisingomis sąlygomis.

Kyjivas ragina Europą padidinti karinę paramą, Rusijai pastaraisiais mėnesiais mūšio lauke įgaunant vis didesnę persvarą.