JAV atmetė Rusijos pagrindinį reikalavimą dėl Ukrainos, bet siūlo tolesnę diplomatiją | Diena.lt

JAV ATMETĖ RUSIJOS PAGRINDINĮ REIKALAVIMĄ DĖL UKRAINOS, BET SIŪLO TOLESNĘ DIPLOMATIJĄ

Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos pagrindinį reikalavimą – kad būtų panaikinta galimybė Ukrainai įstoti į NATO, taip pat patvirtino, jog Maskva yra pasiruošus įsiveržti į šią šalį, bet pasiūlė naują „diplomatinį kelią“ iš krizės.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) nurodė, kad artimiausiomis dienomis surengs naujas derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Tuo metu įgyvendinant atskirą Prancūzijos iniciatyvą buvo gautas Maskvos pažadas, kad bent jau bus toliau kalbamasi su Ukrainos vyriausybe.

Rusija prieš mėnesį pateikė sutarčių projektus, kuriuose yra išdėstyti platūs reikalavimai imtis priemonių, esą turintys užtikrinti Maskvos saugumą. Šie reikalavimai buvo pateikti Maskvai sutelkus prie sienos su Ukraina dešimtis tūkstančių karių ir daug sunkiosios karinės technikos, todėl Vakaruose tvyro nerimas, kad Rusija ketina įsiveržti į kaimyninę šalį.

Jungtinėse Valstijos trečiadienį pateikė oficialų atsakymą į Maskvos reikalavimus, parengtą glaudžiai derinant poziciją su sąjungininkėmis NATO, ir pabrėžė esančios pasiruošusios bet kokiam scenarijui.

„Tai atveria rimtą diplomatinį kelią į priekį, jeigu Rusija rinktųsi jį“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas, komentuodamas JAV atsaką, kuris, anot jo, išliks konfidencialus.

Tai atveria rimtą diplomatinį kelią į priekį, jeigu Rusija rinktųsi jį.

Valstybės sekretorius dar kartą pasiūlė imtis „abipusių“ priemonių, kad būtų sumažintas abiejų šalių susirūpinimas dėl saugumo, pavyzdžiui, mažinant Europoje dislokuotų raketų skaičių ir didinant skaidrumą dėl karinių pratybų ir Vakarų karinės pagalbos Ukrainai.

Tačiau A. Blinkenas aiškiai leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos nepatenkins Rusijos pagrindinio reikalavimo – jog Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO.

„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, aiškiau pasakyti negaliu – NATO durys yra atviros, išlieka atviros, ir tai yra mūsų įsipareigojimas“, – pabrėžė jis.

Rusija, siejama su Ukraina komplikuotų istorinių ryšių, rėmė promaskvietiškus separatistus šios šalies rytuose per konfliktą, nuo 2014 metų nusinešusį daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Tais pačiais metais Rusija taip pat aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, kai Kijeve per provakarietišką Maidano revoliuciją buvo nuversta prorusiška vyriausybė, kuri vengė glaudesnių ryšių su Europa.

Jungtinės Valstijos perspėjo, jog įsiveržimo į Ukrainą atveju prieš Rusiją būtų bemat imtasi rūsčių atsakomųjų priemonių, įskaitant galimas asmenines sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui. Vašingtonas taip pat paskelbė padidintą parengtį JAV daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių.

„Tikimės ir dirbame dėl gero sprendinio – deeskalacijos, bet taip pat esame pasiruošę blogiausiam“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

A. Blinkeno pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman), vadovavusi ankstesniam derybų su Rusija ratui, sakė, kad V. Putinas atrodo pasiruošęs įsiveržti į Ukrainą, nepaisydamas JAV perspėjimų.

„Nenumanau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymiu, jog jis kuriuo nors metu panaudos karinę jėgą, galbūt [nuo] dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė W. Sherman.

Prancūzijos vadovaujamos derybos

Per kitą mėginimą išsklaidyti įtampą aukšto rango Rusijos ir Ukrainos pareigūnai surengė Paryžiuje aštuonias valandas trukusias derybas, dalyvaujant Prancūzijos ir Vokietijos atstovais.

Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas sakė, kad derybos „nebuvo paprastos“, bet pridūrė, kad po dviejų savaičių Berlyne įvyks kitas susitikimas.

Po derybų vadinamuoju Normandijos formatu Prancūzija sakė, kad pasiuntiniai atnaujino įsipareigojimus 2020 metų liepą sudarytam trapiam susitarimui dėl paliaubų Rytų Ukrainoje tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.

„Mums reikia papildomos pauzės. Tikimės, kad šis procesas po dviejų savaičių duos rezultatų“, – sakė D. Kozakas.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vienas iš padėjėjų pabrėžė, kad per derybas diskutuota apie galimybes sustabdyti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, o ne išsklaidyti Rusijos įsiveržimo grėsmę.

Tačiau „klausimas, ar rusai norėjo pranešti apie atšilimą“, pažymėjo jis ir pridūrė, kad „sudėtingos“ diskusijos galiausiai baigėsi daugmaž pozityvia gaida.

„Esant dabartinėms aplinkybėms gavome gerą signalą“, – sakė prezidento padėjėjas.

Prancūzija ir Vokietija, kaip ir JAV, perspėjo Rusiją nemėginti veržtis į Ukrainą, bet apie galimas sankcijas kalbėjo aptakiai.

Vokietijos naujoji koalicinė vyriausybė siuntė prieštaringų signalų, ar ryžtųsi blokuoti neseniai pastatyta Rusijos dujų eksporto vamzdyną „Nord Stream 2“, kuriuo energijos ištekliai didžiausiai Europos ekonomikai tiekiami aplenkiant Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), antradienį dalyvavęs vaizdo pasitarime su Europos lyderiais, sakė, kad bet kokią Rusijos ataka prieš Ukrainą sukeltų „milžiniškų pasekmių“ ir net galėtų „pakeisti pasaulį“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu sakė, kad sankcijos nebūtų „skausmingos“, bet perspėjo, kad bet koks mėginimas asmeniškai nubausti V. Putiną būtų „politiškai destruktyvus“.

Ukraina ieško išeities

Jungtinės Valstijos dar kartą paragino savo piliečius išvykti iš Ukrainos ir perspėjo, kad Rusijos įsiveržimas gali prasidėti bet kuriuo metu.

Tačiau Ukrainos vyriausybė stengėsi išvengti panikos, tikindama, jog betarpiško pavojaus nėra, taip pat mėgino siūlyti galimas išeitis.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba žurnalistams sakė, kad Rusijos kariuomenė „kelia grėsmę Ukrainai“, bet prie šalies sienų sutelkti daliniai yra „nepakankami didelio masto puolimui“ surengti.

Derybose Paryžiuje dalyvavęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas per „Twitter“ parašė, kad šis susitikimas yra „stiprus signalas apie pasirengimą taikiam sprendiniui“.

Prancūzijos siūlymu Ukrainos vyriausybė, stengdamasi deeskaluoti padėtį, šią savaitę atšaukė parlamentui pateiktą svarstyti įstatymo projektą dėl separatistų kontroliuojamų teritorijų valdymo statuso. Maskva teigė, kad šis teisės aktas kertasi su Kijevo ankstesniais įsipareigojimais.

Prancūzija viliasi, kad Rusija savo ruožtu sutiks imtis humanitarinių priemonių, pavyzdžiui, organizuos apsikeitimą kaliniais tarp separatistų ir Kijevo vyriausybės, taip pat atidarys separatistų kontroliuojamus patikros postus.

Vis dėlto V. Zelenskis griežtai atmetė kitą prancūzų siūlymą – surengti tiesiogines derybas su separatistais.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

JANKIAI --žinokite, jog

kartą apgavę RUSIJĄ-- p r a r a d o t e pasitikėjimą- tai labai svarbu bendrauti ateityje - visa tai rodo ,jog JANKIŲ laikysena yra agresyvi ir neprognozuojama.-- Reikėtų JANKIAMS patiems sumažinti apetitą- susirinkti savo AMUNICIJĄ Europoje ir pasitraukti , tai būtų pats teisingiausias variantas, nes kitaip galite n e s p ė t i susirinkti ŠMUTKIŲ , kaip AFGANISTANE .

>Karas neisvengiamas...

Tu skubiai bek pas savo psichiatra ir prasyk, kad vaistus sustiprintu, bei interneta atjungtu.

Spaliukas

Nuo infarkto nepabegsi.......
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS