Paradas sutaps su prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 79-uoju gimtadieniu.

D. Trumpas „pagerbs amerikiečių veteranus, aktyviosios tarnybos karius ir kariuomenės istoriją kariniu paradu“, socialiniame tinkle „X“ parašė Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly (Ana Keli).

Be parado, dar bus fejerverkų ir šventė Nacionalinėje alėjoje, sakė sausumos pajėgų atstovė Heather Hagan (Heter Heigan).

„Atsižvelgdama į reikšmingą 250 metų sukaktį, Armija aiškinasi galimybes šventę padaryti dar didesnę, kad būtų daugiau pajėgumų pademonstravimo, papildomo įrangos parodymo, daugiau bendravimo su bendruomene“, – sakė H. Hagan.

„Aktyviai vyksta parado planavimas, tikimės maždaug 150 transporto priemonių, 50 orlaivių ir 6,6 tūkst. karių“, – pridūrė ji.

D. Trumpas karinio parado Vašingtone mintį iškėlė dar savo pirmosios kadencijos metu, po apsilankymo Bastilijos paėmimo dienos parade Prancūzijoje.

Tačiau pasiūlymas nevirto tikrove, nes Pentagonas pasakė, kad tai galėtų kainuoti 92 mln. dolerių (81 mln. eurų), be to, buvo nuogąstauta, kad tankai ir kitos sunkios karinės transporto priemonės gali apgadinti miesto gatves.

Vašingtono merė Muriel Bowser (Miuriel Bauzer) praėjusį mėnesį žurnalistų paklausta apie planus rengti paradą išreiškė panašų susirūpinimą.

„Kariniai tankai mūsų gatvėse nebūtų gerai, – sakė M. Bowser. – Jei būtų naudojami kariniai tankai, jie turėtų būti lydimi daugybės milijonų dolerių, skirtų keliams remontuoti.“

„Niekada nieko nešvenčiame“

Praėjusį kartą didelis JAV karinis paradas Vašingtone buvo surengtas 1991 metais, pažymint Persijos įlankos karo pabaigą.

Armija aiškinasi galimybes šventę padaryti dar didesnę, kad būtų daugiau pajėgumų pademonstravimo, papildomo įrangos parodymo, daugiau bendravimo su bendruomene.

Nauji pranešimai apie paradą pasirodė kitą dieną po to, kai D. Trumpas pareiškė ketinantis pervadinti ir gegužės 8-ąją, ir lapkričio 11-ąją „Pergalės dienomis“.

„Gegužės 8-ąją pervadinu Antrojo pasaulinio karo pergalės diena, o lapkričio 11-ąją – Pirmojo pasaulinio karo pergalės diena“, – rašė jis savo socialinėje platformoje „Truth Social“.

Europa gegužės 8-ąją mini kaip Pergalės Europoje dieną, o Rusija ir kai kurios buvusios sovietinės šalys gegužės 9-ąją – kaip Pergalės dieną. Jos žymi Vokietijos besąlygiškos kapituliacijos oficialaus pripažinimo metines.

Nors kai kurios JAV valstijos mini gegužės 8-ąją, ši diena nėra valstybinė šventė ir nėra minima taip plačiai kaip Europoje.

Lapkričio 11-ąją buvęs JAV prezidentas Woodrow Wilsonas (Vudras Vilsonas) pavadino „Paliaubų diena“, nes tai yra 1918 metų paliaubų, kuriomis baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, metinės.

Dabar ši diena Jungtinėse Valstijose švenčiama kaip Veteranų diena, skirta pagerbti amerikiečius, tarnavusius JAV ginkluotosiose pajėgose.

Įraše „Truth Social“ JAV prezidentas menkino Europos šalių vaidmenį abiejuose pasauliniuose konfliktuose. Daugelis Europos šalių šiuose karuose patyrė daug didesnių nuostolių nei Jungtinės Valstijos.

„Mes laimėjome abu karus, niekas mums neprilygo jėga, drąsa ar kariniu genialumu, bet mes niekada nieko nešvenčiame – taip yra todėl, kad nebeturime lyderių, žinančių, kaip tai daryti! Mes vėl pradėsime švęsti savo pergales!“ – pareiškė D. Trumpas.

D. Trumpo santykiai su JAV kariuomene nebuvo paprasti. Jis gyrė ginkluotųjų pajėgų galią, bet taip pat tvirtino, kad jas reikia atkurti.

Per savo pirmą kadenciją 2016–2020 metais jis kartais suremdavo ietis su kariuomenės vadais, o kritusius karius, kaip pranešama, yra pavadinęs nevykėliais, nors pats tai neigia.

Antrosios kadencijos metu jis atleido nemažai aukščiausio rango karininkų, tarp jų Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką generolą Charlesą Browną (Čarlzą Brauną) – jis vasarį buvo atleistas be jokio paaiškinimo.

Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) tvirtino, kad prezidentas paprasčiausiai renkasi tuos lyderius, kurių nori, bet įstatymų leidėjai demokratai reiškia susirūpinimą dėl galimo tradiciškai neutralios JAV kariuomenės politizavimo.