JAV DAR KARTĄ PARAGINO EUROPĄ PRIIMTI BUVUSIUS IS KOVOTOJUS

Jungtinės Valstijos pirmadienį ėmė dar intensyviau raginti Europos šalis susigrąžinti ir teisti savo piliečius, kovojusius džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) pusėje, pradėjusios derybas su pareigūnais Briuselyje.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV ir Europos sąjungininkai susiginčijo dėl tūkstančių Sirijoje kalinamų džihadistų likimo, į Briuselį atvyko Valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas (Neitanas Seilsas), siekdamas išdėstyti Vašingtono poziciją, kad kovotojų grąžinimas į gimtąsias šalis yra veiksmingiausias būdas kovoti su jais.

Prancūzija pradėjo derybas su Iraku dėl galimybės užsienio piliečius teisti šios šalies teritorijoje, bet JAV tokią strategiją pavadino „neatsakinga“ ir užkraunančia nesąžiningą naštą Bagdadui, juolab kad Vakarų šalių teisingumo sistemos yra pajėgios nagrinėti šias bylas.

„Visi suprantame, kad reikia būti griežtiems teroristų atžvilgiu. Tačiau manome, kad būdas griežtai elgtis su teroristams – reiškia persekioti juos baudžiamąja tvarka ir patraukti juos atsakomybėn“, – Briuselyje žurnalistams sakė N. Salesas.

„Palikti juos dykumoje nėra veiksmingas sprendimas. Dėl to didėja tikimybę, kad jie ras kelią atgal į kovų zonas, o prisiimti tokią riziką nėra griežtumas teroristų atžvilgiu“, – pridūrė jis.

„Regiono šalys jau turi marias darbo ir elgiasi teisingai, patraukdamos baudžiamojon atsakomybėn arba reintegruodamos savo piliečius. Mes neturėtume jų prašyti prisiimti papildomą naštą sprendžiant mūsų piliečių problemas“, – kalbėjo N. Salesas.

Ginčas dėl užsienio kovotojų buvo svarstomas per praėjusią savaitę Vašingtone vykusios tarptautinės koalicijos, kovojančios su IS, susitikimą. Šią iniciatyvą pasiūlė Prancūzija, kuri yra itin susirūpinusi JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) spalį netikėtai priimtu sprendimu išvesti amerikiečių pajėgas iš Sirijos.

Europos valstybės, ypač Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, nepageidauja ekstremistinės grupės, kaltinamos virtine šiurpių nusikaltimų prieš civilius, kovų užgrūdintų šalininkų grįžimo.

Kai kurios Europos vyriausybės, įskaitant Londoną, panaikino daugelio savo piliečių pilietybes dėl tariamų ryšių su IS, tačiau N. Salesas perspėjo, kad ši strategija taip pat kelia didelį pavojų.

„Nemanome, kad pilietybės atėmimas yra veiksminga kovos su terorizmu priemonė“, – sakė pareigūnas.

„Dešimtajame dešimtmetyje Saudo Arabija atėmė Osamos bin Ladeno pilietybę – tai niekaip nepadėjo užkirsti kelią Rugsėjo 11-osios [atakoms]“, – pridūrė jis.

Šiuo metu ES nevykdo jokios bendros politikos dėl užsienyje kovojusių asmenų: kiekviena iš 28 valstybių narių pati sprendžia, kaip atsakyti į šią problemą, ieškodamos pusiausvyros tarp teisinių įsipareigojimų savo piliečiams ir pavojų, kuriuos užtraukia radikaliausių IS kovotojų grįžimas namo.

Per pastaruosius kelerius metus Europą supurtė virtinė pražūtingų atakų, už kurias atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, pavyzdžiui, 2015–2017 metų išpuoliai Belgijoje, Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje , pareikalavę 290 žmonių gyvybių. Šie incidentai didina ES narių priešinimąsi siūlomai kovotojų repatriacijai.