Abu lyderiai per susitikimą Baltuosiuose rūmuose daugiausiai dėmesio skyrė dviem sritims: gynybai ir ypač svarbiems elementams. Šiose srityse Vašingtonas ir Kanbera bendradarbiauja siedami atsverti tai, ką laiko augančiomis Kinijos ambicijomis.

A. Albanese'is sakė, kad pagal susitarimą dėl retųjų elementų Australijoje bus vykdomi 8,5 mlrd. JAV dolerių (7,3 mlrd. eurų) vertės projektai, o šalių santykiai bus pakylėti į naują lygį.

Australijos ministras pirmininkas savo šalies naudingąsias iškasenas vadino būdu atlaisvinti Kinijos gniaužtus dėl retųjų elementų tiekimo pasauliui.

Vyriausybės duomenimis, Australija yra tarp penkių pasaulio šalių, išgaunančių daugiausiai ličio, kobalto ir mangano, naudojamų daugybėje dalykų nuo puslaidininkių iki karinės technikos, elektromobilių ir vėjo turbinų.

Kinija perdirba daugiausiai ličio ir nikelio pasaulyje, ir turi beveik monopoliją dėl kitų retųjų elementų perdirbimo.

Analitikai sako, kad Australija vargu ar mes iššūkį šiam dominavimui, bet tikrai gali pasiūlyti patikimą, nors ir mažesnį, kanalą, mažinantį priklausomybės nuo Kinijos riziką.

Australijos vyriausybė sakė, kad ji ir JAV vyriausybė per ateinantį pusmetį investuos po daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių (0,86 mlrd. eurų), o Baltieji rūmai nurodė, kad abi šalys investuos 3 mlrd. JAV dolerių (2,57 mlrd. eurų).

A. Albanese'is taip pat siekė pažangos dėl įstrigusio 2021 metų AUKUS – trišalio Australijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV gynybos aljanso – susitarimo povandeninių laivų klausimu.

Vašingtonas anksčiau šiais metais sakė, kad peržiūri susitarimą dėl mažiausiai trijų  „Virginia“ klasės atominių atakos povandeninių laivų, pasirašytą ankstesnio prezidento Joe Bideno, bet D. Trumpas pažadėjo, kad Australija juos gaus.

„Povandeniniai laivai, kuriuos pradedame statyti Australijai, tikrai juda į priekį“, – reporteriams sakė D. Trumpas, Baltuosiuose rūmuose sėdėdamas šalia A. Albanese'io.

„Dėl to ilgai ir sunkiai dirbome, ir kaip tik dabar pradedame tą procesą. Ir tai tikrai labai greitai, labai gerai juda į priekį“, – pridūrė jis.

„Tu man taip pat nepatinki“

AUKUS sandoris per ateinančius 30 metų Kanberai gali kainuoti iki 235 mlrd. JAV dolerių (202,18 mlrd. eurų). Sutartis taip pat apima technologiją, su kuria ji ateityje pati galės statyti savo laivus.

Australija taip pat smarkiai susipyko su Prancūzija po to, kai atšaukė kelių milijardų dolerių vertės sandorį dėl dyzelinių povandeninių laivų pirkimo iš Paryžiaus ir vietoje to pradėjo AUKUS programą.

Atominiai laivai yra Australijos strategijos, kuria siekiama pagerinti jos tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus Ramiojo vandenyno regione, ypač prieš Kiniją, pagrindas.

Tačiau D. Trumpo administracija birželį pareiškė, kad peržiūri programą AUKUS, siekdama užtikrinti, kad ji atitiktų jo darbotvarkę „Pirmiausia – Amerika“. Kaip sakė administracija, reikia užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos turėtų pakankamai povandeninių laivų.

Per susitikimą A. Albanese'ui pavyko atlaikyti nepatogią konfrontaciją tarp D. Trumpo ir Australijos ambasadoriaus Vašingtone, buvusio ministro pirmininko Kevino Ruddo.

Po respublikono pergalės pernai vykusiuose rinkimuose K. Ruddas parašė ir vėliau ištrynė virtinę kritiškų įrašų socialiniuose tinkluose apie D. Trumpą.

Reporterio paklaustas, ką mano apie ankstesnę K. Ruddo kritiką, D. Trumpas atsakė: „Galbūt jis norės atsiprašyti.“

Atsisukęs į šalia sėdėjusį A. Albanese'į D. Trumpas paklausė: „Kur jis? Ar jis vis dar tau dirba?“

A. Albanese'is šyptelėjo ir parodė į K. Ruddą, sėdėjusį tiesiai prieš juos.

K. Ruddas pradėjo aiškinti, jog tai vyko anksčiau nei jis pradėjo dirbti šiame poste, bet D. Trumpas jį nutraukė ir pasakė: „Tu man taip pat nepatinki. Tikrai ne. Ir tikriausiai niekada nepatiksi.“

Abiejų šalių pareigūnai pradėjo juoktis, o tada kitas reporteris greit uždavė kitą klausimą.

Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong vėliau sakė, kad D. Trumpo pastabos „aiškiai buvo pajuokavimas“.

Apklausos rodo, kad australai dažniausiai nepalankiai vertina D. Trumpo administraciją, nors šalis remiasi Jungtinėmis Valstijomis, siekdama atsverti didėjančią Kinijos karinę įtaką Ramiojo vandenyno regione.

Kinija užėmė svarbią vietą svarstant abu svarbiausius derybų klausimus.

Australija save reklamavo kaip svarbią JAV sąjungininkę kovoje su Kinijos teritoriniu atkaklumu Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – nuo Taivano iki Pietų Kinijos jūros.

Kalbant apie Kiniją, Australija paskelbė planus sukurti strateginį svarbiausių naudingųjų iškasenų rezervą, skirtą pagrindiniams partneriams, pavyzdžiui, Vašingtonui, siekiant padėti sumažinti Pekino spaudimą.

Šį mėnesį D. Trumpas apkaltino Kiniją spaudžiant prekybos partnerius naujais retųjų elementų eksporto apribojimais ir, atsakydamas į tai, pagrasino 100 proc. muitais.