JAV ir Izraelio lyderiai Lenkijoje sieks didinti spaudimą Iranui | Diena.lt

JAV IR IZRAELIO LYDERIAI LENKIJOJE SIEKS DIDINTI SPAUDIMĄ IRANUI

  • 1

Jungtinės Valstijos ir Izraelis ketvirtadienį Varšuvos konferencijoje, kurioje į akis krenta ir dalyviai, ir kai kurių pareigūnų nedalyvavimas, vadovauja naujiems raginimams spausti Iraną.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) turi pasakyti kalbas Šv. Valentino dieną vykstančioje 60 valstybių konferencijoje, per kurią bus propaguojamas JAV stumiamas padėties pasaulyje vertinimas, nepasižymintis meile Iranui.

Tačiau dauguma Europos valstybių, sunerimusios dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Dionaldo Trampo) karingo tono Irano atžvilgiu, atsiuntė tik žemo rango pareigūnus.

Tuo tarpu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyko nukreipti dėmesį tuo pačiu metu suorganizavus Sočyje susitikimą su Irano prezidentu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) dėl Sirijos ateities.

Derybas Varšuvoje taip pat temdo trečiadienį įvykdytas išpuolis Pietryčių Irane, per kurį mirtininkui detonavus sprogmenų prikrautą automobilį žuvo 27 elitinės Revoliucinės gvardijos kariai.

Iranas išpuolį iš karto susiejo su Varšuvos konferencija, kur buvusios ginkluotos iraniečių opozicijos šalininkai ketvirtadienį planuoja protestuoti antrą dieną iš eilės.

Pavadinęs susitikimą Lenkijoje „Varšuvos cirku“, Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) sakė, jog „ne sutapimas, kad Iranui teroras smogė tą pačią dieną“, kai prasidėjo šios derybos.

Tačiau atsakomybę už ataką neramiame Beludžistano regione Pakistano pasienyje prisiėmė viena musulmonų sunitų mažumos ekstremistų grupuotė.

Sunitų kovotojai taip pat buvo kaltinami dėl karinio parado užpuolimo Irano pietvakariuose rugsėjo mėnesį.

Naujausias išpuolis įvyko – ir Varšuvos konferencija vyksta – Irano šiitų klerikalų režimui ką tik paminėjus 40-ąsias Islamo revoliucijos, per kurią buvo nuverstas proamerikietiškas šachas, metines.

Didėjantis JAV spaudimas Iranui

Iranas pastaraisiais metais buvo palyginti stabilus neramiame regione. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tvirtino, kad jam įvedus sunkias sankcijas šioje šalyje daugėja neramumų ir auga ekonominis nesaugumas.

D. Trumpas pasitraukė iš, jo žodžiais, „baisaus“ 2015 metų susitarimo dėl Irano branduolinės programos, kurį sudarė jo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama). Pagal šį pasaulio galybių susitarimą su Iranu Teheranas apribojo savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.

Nepaisydama D. Trumpo pozicijos Europos Sąjunga rėmė susitarimą, kurio Iranas, kaip nurodo Jungtinių Tautų inspektoriai, laikosi. Bendrija netgi sukūrė finansinį mechanizmą Europos bendrovėms, kad jos galėtų apeiti JAV sankcijas ir tęsti verslo santykius su antra pagal gyventojų skaičių Vidurio Rytų šalimi.

Net Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė, trokštanti įtikti Jungtinėms Valstijoms tvyrant nuolatiniam susirūpinimui dėl Rusijos keliamos grėsmės, yra aiškiai deklaravusi, kad drauge su kitomis ES narėmis remia 2015 metų susitarimą su Iranu.

Lenkija ir Jungtinės Valstijos sumažino konferencijos ambicijas iki aptakaus tikslo siekti stabilumo Artimuosiuose Rytuose, konkrečiai nenurodydamos Irano.

B. Netanyahu griežtai kritikuoja Irano lyderius, atmetančius pačią Izraelio teisę egzistuoti.

Tarp Izraelio premjero kampanijos rezultatų yra jo įtraukimas į neoficialią koaliciją su senais Izraelio priešininkais arabų pasaulyje, kurie taip pat nemėgsta Irano.

B. Netanyahu socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje įsiamžino per susitikimą Varšuvoje su Omano užsienio reikalų ministru Yusufu bin Alawi bin Abdullah (Jusufu bin Alaviu bin Abdula), ir pavadino šį susitikimą „Izraelio užsienio santykių revoliucija“.

Pernai Izraelio lyderis surengė retą vizitą į šią Persijos įlankos regiono valstybę, kuri nepalaiko oficialių ryšių su Izraeliu, bet siekė sklandžių santykių su viso regiono galiomis, įskaitant Iraną.

Atsargios viltys dėl Jemeno

Britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas (Džeremis Hantas) yra vienintelis įtakingas Europos diplomatas, atvykęs į Varšuvą, bet jis sakė pirmiausia norįs aptarti humanitarinę krizę Jemene.

Keli milijonai jemeniečių yra atsidūrę prie bado slenksčio, be to, šalis išgyvena vieną didžiausių per dabartinę istoriją choleros protrūkių, Saudo Arabijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE) su JAV parama bombarduojant su Iranu susijusius husių sukilėlius ir siekiant priversti juos pasiduoti.

J. Huntas, kurio šalis taip pat yra svarbi ginklų tiekėja Rijadui, antradienį vakare Varšuvoje susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo (Maiku Pompėju) ir aukšto rango pareigūnais iš Saudo Arabijos ir JAE.

Bendrame pareiškime šios keturios šalys išreiškė viltį pratęsti septynių savaičių ugnies nutraukimą itin svarbiame Jemeno Chudaidos uoste, bet kaltino husius trukdymu.

„Ministrai pripažino, kad atsirado proga užbaigti konfliktą Jemene ir padvigubinti pastangas dėl politinio sprendimo“, – sakoma pareiškime.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

...

Ach: "Iranas pastaraisiais metais buvo palyginti stabilus neramiame regione. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tvirtino, kad jam įvedus sunkias sankcijas šioje šalyje daugėja neramumų ir auga ekonominis nesaugumas" - deja deja, ta pati velniava ir visos Europos laukia (o mes ir toliau it Trampo Trojos arklys veikiam).

SUSIJUSIOS NAUJIENOS