Manoma, kad toks žingsnis gali turėti reikšmingų pasekmių vartotojų pirkimo įpročiams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas nuo gegužės 2-osios panaikinti vadinamąją „de minimis“ išimtį, Baltųjų rūmų teigimu, gali paveikti apie 4 mln. siuntų kasdien.

Sprendimas, apie kurį paskelbta praeitą mėnesį, reiškia, kad komercinės paskirties prekėms netrukus bus taikomi nauji 145 proc. muitai, tai yra tokio dydžio mokesčiai, kokie šiuo metu taikomi iš Kinijos įvežamoms prekėms.

Per JAV pašto tarnybą siunčiamoms prekės bus taikomi 120 proc. jų vertės arba 100 dolerių (88 eurų) muitai, kurie kitą mėnesį padidės iki 200 dolerių (176 eurų).

Šia priemone toliau intensyvinamas Jungtinių Valstijų ir Kinijos – dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų – prekybos karas.

Baltieji rūmai taip pat nustatė papildomus 25 proc. muitus keliems sektoriams, įskaitant automobilius, plieną ir aliuminį iš Kinijos.

Pekinas ėmėsi atsakomųjų priemonių ir JAV importui įvedė 125 proc. muitus.

Daugumai kitų JAV prekybos partnerių taikomi 10 proc. baziniai muitai, išskyrus Meksiką ir Kanadą, kurioms taikomi 25 proc. muitai prekėms, neminimoms dabartiniame JAV, Meksikos ir Kanados prekybos susitarime USMCA.

Tikėtina, kad „de minimis“ išimties panaikinimo poveikis bus reikšmingas, nes per naktį pasikeis smulkių, Kinijoje pagamintų prekių, kurias amerikiečiai yra įpratę vartoti – nuo drabužių iki žaislų – kaina.

Šis žingsnis gali pakenkti kelių didelių Kinijos įmonių, įskaitant greitosios mados milžinus „Shein“ ir „Temu“, verslo modeliui.

Anksčiau šią savaitę leidinys „Financial Times“ (FT) pranešė, kad dėl artėjančių pakeitimų „de minimis“ klausimu „Shein“ atideda seniai planuotą įtraukimą į biržų prekybos sąrašus.

Anot FT, bendrovė ieško būdų, kaip restruktūrizuoti savo verslą Jungtinėse Valstijose, ir pirmenybę teikia aiškumui dėl muitų, o ne pirminiam viešam akcijų siūlymui.

Pirmą kartą D. Trumpas apie išimties atšaukimą prabilo vasarį, o po to, kai šis žingsnis sukėlė logistikos trikdžių, to atsisakė.

Tuo metu Pekinas apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos „politizuoja prekybos ir ekonomikos klausimus ir naudoja juos kaip įrankį“.