"NATO – atgyvena"
D.Trumpas – turtingas žmogus, dėl to savarankiškas ir mėgstantis tą savarankiškumą demonstruoti. Vis dėlto valdyti šalį – tai ne visai tas pats, kas nors ir milžinišką verslo imperiją: kad ir kaip būtų, teks derinti begalę interesų, ilgai diskutuoti, o kartais ir nusileisti... Netgi sulaukti ir aršios kritikos, kurios D.Trumpas, atrodo, nemėgsta.
Kada amerikiečių žiniasklaida ėmė jį maišyti su žemėmis, jis griežtai pareiškė, kad su kritikuojančiais jį leidiniais ir televizijomis neketina kalbėtis. Šiaip jau logiška...
Laimė, į juodąjį sąrašą kol kas dar nepakliuvo Europos žiniasklaidos atstovai – su jais Amerikos vadovas inauguracijos išvakarėse pasidalijo savo mintimis apie tai, kaip jis mato pasaulį. O mato jį netradiciškai.
D.Trumpo diskurse vėl netrūko įvairių kontroversiškų idėjų – tiesa, daugumą jų jis jau yra išsakęs savo asmeninėje "Twitter" paskyroje, vis dėlto kai kas buvo ir naujo.
NATO D.Trumpas pavadino "atgyvena". Tada pareiškė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kviesdama į savo šalį tūkstančius "nelegalų", padarė "katastrofišką klaidą". Pagaliau jis pažymėjo, kad pozityviai vertina Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES, Rusijai pažadėjo galbūt atšaukti sankcijas, o Pekiną jis įspėjo dėl "vienos Kinijos" politikos atsisakymo.
Susidaro įspūdis, kad D.Trumpo pozicija daugeliu užsienio ir saugumo politikos klausimų lieka nepajudinama – nepaisant pastaruoju metu mestų didelių JAV žvalgybos ir žiniasklaidos pastangų ją pakeisti.
Pažadai ir įspėjimai
Kalbėdamas apie Rusiją naujasis JAV lyderis leido suprasti, kad jo tikslas yra ir bus normalizuoti dvišalius santykius.
Be abejo, niekas Maskvoje ir Vašingtone nėra toks naivus, kad galvotų, jog JAV ir Rusija gali vieną dieną tapti sąjungininkėmis.
Nepaisant to, dabar esanti padėtis tarp valstybių – pernelyg įtempta. D.Trumpas ne sykį užsiminė, kad gali panaikinti Maskvai įvestas sankcijas, žinoma, su sąlyga – jeigu rusai padės Amerikai įgyvendinti svarbiausius tikslus, pavyzdžiui, kovoti su ekstremistais.
"Jeigu mums pavyks susitarti ir jei Rusija mums iš tikrųjų padės, kodėl kas nors turėtų taikyti sankcijas?" – paaiškino JAV prezidentas.
Anksčiau "kvailiais" išvadinęs tuos, kurie aiškina, esą su Rusija neįmanoma bendradarbiauti, JAV vadovas pridūrė esantis pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ko gero, tik po šio susitikimo ir paaiškės, kokia kryptimi toliau plėtosis JAV ir Rusijos santykiai.
Kalbėdamas apie Šiaurės Atlanto Aljansą, jo vaidmenį tarptautinėje sistemoje, D.Trumpas buvo tiesmukas – jo teigimu, NATO yra "atgyvena".
"Seniai sakiau, kad NATO turi problemų, – pažymėjo D.Trumpas. – Pirma, tai atgyvena, nes jis buvo sukurtas prieš daug daug metų... Antra, Aljanso valstybės nesumoka tiek, tiek turėtų mokėti."
Išlaidos gynybai ne vienus metus kursto įtampą 28 nares turinčiame Aljanse. JAV, kurių įnašas sudaro apie 70 proc. visų NATO gynybai skiriamų lėšų, ne kartą priekaištavo sąjungininkėms dėl per menko jų indėlio į kolektyvinę apsaugą.
"Valstybės nemoka joms priklausančios sąžiningos dalies, todėl mes neturime jų ginti", – pažymėjo D.Trumpas, dar sykį pakartodamas, kad jis spręs, ar ginti Aljansui priklausančias valstybes, ar ne, atsižvelgus į jų indėlį.
"Yra penkios šalys, mokančios tiek, kiek joms priklauso. Penkios. Tai nėra daug", – pridūrė jis.
Be to, D.Trumpas pareiškė, kad nemato nieko blogo, jog Didžioji Britanija pasitraukė iš ES. Amerikos lyderis netgi prognozavo, esą britų pavyzdžiu paseks ir daugiau ES priklausančių šalių. O taip nutiks dėl to, kad į Senąjį žemyną toliau nevaldomai plūs emigrantai.
"Jei jos nebūtų verčiamos įsileisti visų pabėgėlių, tiek daug jų, su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis, manau, jūs neturėtumėte "Brexit". Tai buvo paskutinis lašas", – dėstė JAV vadovas leidinių "The Times" ir "Bild" žurnalistams.
A.Merkel sprendimą įsileisti į Vokietiją tūkstančius migrantų D.Trumpas pavadino "katastrofa".
"Manau, ji padarė vieną išties katastrofinę klaidą – nusprendė priimti visus tuos nelegalus... na žinote, visus tuos žmones, kad ir iš kur jie atvykę. Beje, niekas net nežino, iš kur jie", – pareiškė D.Trumpas.
Pagaliau jis užsiminė apie Kiniją, konkrečiau, apie Taivano diplomatinio nepripažinimo tradiciją, kurios jau daugelį metų laikosi JAV.
"Dėl visko gali būti deramasi, įskaitant "vieną Kiniją", – pareiškė jis.
Anksčiau D.Trumpas supykdė Pekiną telefonu pasikalbėdamas su Taivano prezidente Tsai Ing-wen, kai ši paskambino ir pasveikino jį rinkimuose iškovojus pergalę. Taip išrinktasis prezidentas pažeidė dešimtmečius trukusią Baltųjų rūmų diplomatinę tradiciją tiesiogiai nebendrauti su šios salos vadovais.
"Pernai mes jiems (Taivanui) pardavėme karinės įrangos už 2 mlrd. dolerių. Galime jiems parduoti naujausios ir puikiausios 2 mlrd. dolerių vertės karinės įrangos, bet mums neleidžiama atsiliepti į telefono skambutį. Visų pirma būtų buvę labai nemandagu neatsakyti į šį skambutį", – paaiškino savo sprendimą Jungtinių Valstijų vadovas.
Rusija: būsime atsargūs
Visa tai, ką pasakė D.Trumpas, iš esmės prieštarauja ilgametei JAV užsienio politikos linijai. Nenuostabu, kad tai sukėlė dar vieną audrą.
"Atgyvena" D.Trumpo išvadintas NATO paskelbė, jog jis yra "gyvybiškai svarbus ne tik sąjungininkėms Europoje, bet ir pačioms Jungtinėms Valstijoms".
Jensas Stoltenbergas, Aljanso generalinis sekretorius, pareiškė, kad 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis dėl kolektyvinės gynybos buvo aktyvuotas vienintelį kartą – po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių JAV.
Be to, anot J.Stoltenbergo, JAV turėtų išlaikyti savo paramą NATO, nes pats D.Trumpas tai pažadėjo Amerikos sąjungininkams.
Rusija taip pat nesutiko D.Trumpo komentarų su dideliu optimizmu: Federacijos Tarybos (Aukštųjų Rusijos parlamento rūmų) užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, jog Rusijos noras, kad jai nebūtų taikomos sankcijos, nėra toks stiprus, kad Maskva būtų pasiruošusi "kažką aukoti, ypač jeigu tai susiję su saugumu".
Jungtinių Valstijų ambasadorius ES Anthony Gardneris, komentuodamas D.Trumpo kalbas apie ES subyrėjimą, teigė, kad būtų "visiška kvailystė", jeigu Vašingtonas palaikytų šį procesą.
"Galvoti, kad palaikydami Europos susiskaldymą mes pasieksime savo interesų, būtų visiška kvailystė. Beprotybė", – aiškino A.Gardneris.
Pagaliau Kinija pareiškė, kad "vienos Kinijos" diplomatinis principas – nediskutuotinas.
"Dėl to deramasi nebus, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lu Kangas. – Pasaulyje yra tik viena Kinija, Taivanas yra nedalomas Kinijos regionas, ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė yra vienintelė teisėta Kinijai atstovaujanti vyriausybė."
Pokyčiai ar tęstinumas?
Kalbos yra, kalbos, o darbai yra darbai: JAV prezidentas, nors ir reikšminga politinė figūra, nedaug ką gali iš esmės pakeisti, ypač JAV užsienio ir saugumo politikoje.
Pavyzdžiui, ir B.Obamos laikais buvo kalbų apie santykių su Rusija peržiūrėjimą, bet viskas baigėsi tuo, kad B.Obama baigė darbą tokiu metu, kai santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono gali būti lyginami nebent su Šaltuoju karu.
Dar svarbiau yra net ne tai, o ką D.Trumpui gali pasiūlyti V.Putinas mainais į santykių normalizavimą? Nesikišti į pasaulio reikalus, taip, kaip Maskva sudalyvavo Sirijoje? Galbūt... Mainais į tai D.Trumpas galbūt bus sukalbamesnis Ukrainos klausimu. Nes, vienaip ar kitaip, Ukrainos klausimą Kremliui teks išspręsti, t.y. teks normalizuoti santykius su Kijevu. O jeigu Vašingtone vėjai tam bus palankūs, šį tikslą pavyks greičiau įvykdyti.
Dėl Kinijos D.Trumpo rankos yra visiškai supančiotos: ekonominiai Pekino ir Vašingtono ryšiai yra tokie glaudūs, tarsi abi šalys būtų Siamo dvynės.
Negana to, Amerika nieko šiuo klausimu negali padaryti – juk gamybos staiga neperkelsi iš Kinijos į Jungtines Valstijas, ką, beje, irgi žada D.Trumpas. Kokios tokiu atveju būtų prekių kainos Amerikoje? Juk produktą (nesvarbu kokį) kinų darbininkas pagamina dešimteriopai pigiau nei amerikietis.
Kalbant apie NATO, be abejo, JAV nebenori būti asilu, ant kurio kupros joja kitos šalys. Tačiau Amerika vis tiek juo bus, nes aljanso narės iš Europos, pavyzdžiui, Baltijos šalys – ekonomiškai silpnos, o tos, kurios yra stipresnės, labiau vertina gerovę, o ne saugumą.
Pagaliau D.Trumpas negali ignoruoti Amerikos ginklų pramonės. Kam silpninti NATO, kurio vienas kertinių principų – visos Aljanso valstybės narės turi skirti 2 proc. BVP gynybai?
Naujausi komentarai