Šis žingsnis yra susijęs su ankstesnės administracijos pradėtu tyrimu. Jis žengtas tuo metu, kai Jungtinės Valstijos ir Kinija yra įsitraukusios į didelį prekybos karą dėl prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) paskelbtų muitų. Gali būti, kad tai dar labiau padidins įtampą.

„Laivai ir laivyba yra gyvybiškai svarbūs Amerikos ekonominiam saugumui ir laisvam prekybos srautui“, – sakoma JAV prekybos atstovo Jamiesono Greero (Džeimisono Griro) pareiškime, kuriame pristatomi nauji mokesčiai. Dauguma jų bus pradėti taikyti spalio viduryje.

Pagal naują tvarką mokesčiai už tonažą arba už konteinerį bus taikomi kiekvienam su Kinija susijusio laivo reisui JAV, o ne kiekvienam uostui, kaip nerimavo kai kurie sektoriaus atstovai.

Mokestis bus taikomas ne daugiau kaip penkiskart per metus ir gali būti netaikomas, jei savininkas pateikia užsakymą JAV pastatytam laivui.

Kinija penktadienį įspėjo, kad nauji JAV uostų mokesčiai būtų „žalingi visoms šalims“.

„Dėl jų didėja pasaulinės laivybos kaštai ir trikdomas pasaulinių gamybos ir tiekimo grandinių stabilumas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

„Jiems nepavyks atgaivinti JAV laivų statybos pramonės“, – tvirtino jis.

Po Antrojo pasaulinio karo dominavusi JAV laivų statybos pramonė palaipsniui prarado savo poziciją ir dabar sudaro tik 0,1 proc. pasaulinės produkcijos.

Dabar šiame sektoriuje dominuoja Azija, o Kinija, aplenkusi Pietų Korėją ir Japoniją, pagamina beveik pusę visų pasaulyje į vandenį nuleidžiamų laivų.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, šiose trijose Azijos šalyse vykdoma daugiau kaip 95 proc. civilinės laivų statybos.

JAV bus nustatyti atskiri mokesčiai už Kinijoje eksploatuojamus laivus ir Kinijoje pastatytus laivus, ir abu šie mokesčiai ateityje bus palaipsniui didinami.

Kinijoje pastatytiems laivams mokestis prasideda nuo 18 dolerių (15,8 euro) už toną arba 120 dolerių (105,5 euro) už konteinerį. 15 tūkst. konteinerių plukdančiam laivui šis mokestis gali siekti 1,8 mln. dolerių (1,58 mln. eurų).

Kovo mėnesį JAV grupės, atstovaujančios maždaug trisdešimčiai pramonės šakų, išreiškė susirūpinimą dėl rizikos, kurią tokie mokesčiai gali sukelti importuojamų produktų kainoms.

Viena iš apklaustų įmonių išreiškė susirūpinimą, kad siūlomi mokesčiai, kartu su muitais Kinijai ir kitoms šalims bei plieno ir aliuminio importui, darytų „nepaprastą spaudimą JAV mažmenininkams“.

JAV įstatymų leidėjai aplankė Taivaną, išreiškė paramą, nepaisant D. Trumpo muitų

Respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjai surengė pirmąją dvipartinę kelionę į Taivaną vadovaujant naujajai administracijai, siekdami parodyti ir Taivanui, ir Kinijai, kad JAV parama Taivano gynybai išlieka, nepaisant griežtų žodžių ir padidintų muitų, kuriuos amerikiečių prezidentas D. Trumpas įvedė Taivanui.

Taivano vadovai savo ruožtu patikino respublikoniškąją JAV administraciją, kad jie atsižvelgė į D. Trumpo nusiskundimus ir imasi veiksmų.

Daugelis Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių vengia imtis atsakomosios kritikos ir kai kurių JAV sąjungininkių Europoje taikomų atsakomųjų muitų, kai D. Trumpas anksčiau šį mėnesį daugeliui pasaulio šalių nustatė plataus masto muitus, įskaitant 32 proc. tarifą Taivanui.

Jiems nepavyks atgaivinti JAV laivų statybos pramonės.

Nepaisant šio smūgio, pokalbiai Taivane šią savaitę buvo „optimistiški ir orientuoti į ateitį“, sakė demokratų senatorius Chrisas Coonsas (Krisas Kunsas), kuris lankėsi Taibėjuje kartu su dviem respublikonų senatoriais.

„Esu optimistiškai nusiteikęs, kad pamatysime tvirtą tolesnį JAV ir Taivano santykių etapą“, – sakė jis.

D. Trumpo kritika

Taivanas teigė, kad sparčiai dirba siekdamas sudaryti naujus prekybos ir investicijų susitarimus, kurie tiktų D. Trumpo administracijai. Be to, pažangiųjų puslaidininkių milžinė vien šiais metais į mikroschemų gamybą JAV investavo 100 mlrd. dolerių (87,9 mlrd. eurų).

JAV įstatymų leidėjai taip pat sakė, kad Taivanas, gindamasis nuo Rusijos ir D. Trumpo kritikos, pasimokė iš Ukrainos ir sparčiai investuoja į kariuomenę. Stengiamasi mažinti priklausomybę nuo JAV, kuri veikia kaip stipriausias Kinijos atgrasymo veiksnys. Tai apima ir siekį kartu su amerikiečiais investuoti į dronų karybą.

Senato Užsienio reikalų komiteto Rytų Azijos pakomitečio nariai respublikonas Pete'as Rickettsas (Pitas Riketsas) ir demokratas C. Coonsas prieš penktadienį numatytas derybas kalbėjosi su prezidentu Lai Ching-te (Lai Čingtė), gynybos ministru Wellingtonu Koo (Velingtonu Ko) ir nacionalinio saugumo patarėju Josephu Wu (Džozefu Vu). Į kelionę taip pat vyksta respublikonas senatorius Tedas Buddas (Tedas Budas).

Misija vyksta tuo metu, kai dėl ekonomiką drebinančio JAV ir Kinijos prekybos karo kai kurie perspėja, kad Pekinas gali smogti Taivanui – savivaldžiai salai, kurioje vyrauja gyvybinga demokratija ir gaminami pažangiausi pasaulyje puslaidininkiai. Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorija, kurią prireikus galima atsiimti jėga.

D. Trumpas ne kartą kaltino Taivaną „vagiant“ Jungtinių Valstijų kompiuterinių lustų pramonę. Jo kritika Taivano atžvilgiu ir pernai pareikštas primygtinis reikalavimas, kad „Taivanas turėtų mums mokėti“ už savo gynybą, padidino susirūpinimą, kad JAV, stipriausia Taivano karinė partnerė, gali nuspręsti per daug nesikišti, jei Kinija kada nors užpultų Taivaną.

32 proc. tarifai Taivanui, įtraukti į šį mėnesį D. Trumpo paskelbtą muitų paketą prekybos partneriams, nustebino daugelį Taivano gyventojų, kurie manė, kad jų vyriausybė pasirodė esanti tikra Vašingtono sąjungininkė.

„Žiūrėkite į veiksmus“

„Nekreipkite dėmesio į retoriką ir žiūrėkite į veiksmus“, – sakė P. Rickettsas, pakartodamas respublikonų šūkį dėl D. Trumpo pareiškimų.

Pasakęs, kad neskuba sudarinėti prekybos sandorių, prezidentas pareiškė manąs, kad galėtų užbaigti derybas „per ateinančias tris ar keturias savaites“.

Šiomis dienomis Vašingtone įvyko pirmasis derybų dėl muitų raundas su dar viena svarbia JAV partnere Azijoje – Japonija. Abi šalys susitarė stengtis kuo greičiau pasiekti susitarimą ir vėliau šį mėnesį surengti antrąjį raundą. Tačiau ekspertai sako, kad pasiekti visus susitarimus su dešimtimis valstybių, kurios dabar laukia D. Trumpo administracijos atsako, gali užtrukti kelis mėnesius ar ilgiau.

P. Rickettsas paminėjo gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho (Pito Hegseto) prioritetą padėti Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui apsisaugoti nuo Kinijos. Tai apėmė ir tai, kad šis regionas buvo vienas iš pirmųjų, kuriuos jis aplankė pradėjęs eiti pareigas, sakė P. Rickettsas.

Respublikonas tvirtino, kad Taivano vadovai jau kreipėsi į prekybos sekretorių Howardą Lutnicką (Hovarda Lutniką) dėl derybų. Stengiamasi sparčiai judėti 90 dienų pertraukos, kurią D. Trumpas paskelbė prieš Jungtinėms Valstijoms pradedant taikyti naujus muitus daugumai šalių, laikotarpiu.

Taivano prezidentas pažadėjo padidinti šalies karines išlaidas iki 3 proc. BVP nuo dabartinių maždaug 2,5 procento.

Taivano gynybos pramonė taip pat gamina pažangius ginklus – nuo povandeninių laivų iki šaunamųjų ginklų ir priešlėktuvinių raketų.

„Žinoma, yra galimybė, kad Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) nuspręs, jog tai tinkamas laikas Kinijos komunistų partijai imtis agresyvių veiksmų“, – apie Kinijos prezidentą kalbėjo C. Coonsas.

„Manau, kad tai būtų absoliučiai klaidingas žingsnis“, – sakė senatorius.

„Manau, kad jie susidurtu su ryžtingu ir vieningu atsaku“, – tvirtino jis.