Jungtinė Karalystė (JK) antradienį iškvietė Europos Sąjungos (ES) atstovą šioje šalyje ir parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui), protestuodama prieš jo pareiškimą, kad Londonas įvedė vakcinų eksporto draudimą.

Dar vienas JK ir ES ginčas kilo Ch. Micheliui savo informaciniame biuletenyje parašius, kad „Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos visiškai uždraudė eksportuoti vakcinas ar vakcinų komponentus, pagamintus jų teritorijose“.

Šios pastabos papiktino Londoną ir užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas) nepasitenkinimą išreiškė Ch. Micheliui nusiųstame laiške.

„Norėjau, kad viskas būtų aišku. JK vyriausybė neblokuoja nė vienos vakcinos nuo COVID-19 ar vakcinos komponentų eksporto, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos cituojamame D. Raabo laiške. – Bet kokios užuominos apie JK eksporto draudimą ar bet kokius kitus suvaržymus vakcinoms yra visiškai neteisingos.“

Bet kokios užuominos apie JK eksporto draudimą ar bet kokius kitus suvaržymus vakcinoms yra visiškai neteisingos.

„Visi drauge grumiamės su šia pandemija“, – rašė užsienio reikalų sekretorius.

Ministerija nurodė, kad JK dėl šio reikalo taip pat iškvietė ES atstovą Londone.

„Atsižvelgiant į tai, kad šis neteisingas pareiškimas kartojamas įvairiais lygiais Europos Sąjungoje ir (Europos) Komisijoje... ES delegacijos JK atstovas buvo iškviestas į susitikimą... toliau aptarti šio klausimo“, – sakoma pranešime.

Tai naujausias iš visos virtinės nemalonių ginčų dėl vakcinų, kilusių Jungtinei Karalystei sausio mėnesį galutinai nutraukus narystės ryšius su ES.

ES patiria spaudimą dėl kritikuojamos savo skiepijimo strategijos, o Didžioji Britanija dažniausiai giriama už masinę vakcinaciją ir numato iki birželio sušvelninti visus dėl pandemijos įvestus suvaržymus.

ES iš dalies kaltina anglų ir švedų kompaniją „AstraZeneca“, dėl gamybos problemų gamyklose Europoje neįvykdžiusią tiekimo blokui grafiko.

Briuselį, Dubliną ir Londoną sausio 29 dieną apėmė chaosas, Europos Sąjungai pristačius planus vienašališkai panaikinti kai kuriuos „Brexito“ susitarimo „Šiaurės Airijos protokolo“ elementus, kad iš bloko nebūtų galima išvežti vakcinų.

Specialios prekybos po „Brexito“ taisyklės, dėl kurių, siekiant užtikrinti taiką Šiaurės Airijoje, buvo uoliai deramasi nuo Britanijos 2016 metais priimto sprendimo išstoti iš ES, buvo įsigaliojusios mažiau nei prieš mėnesį.

Britanijos, Airijos ir Šiaurės Airijos nepasitenkinimas privertė ES netrukus atšaukti tą planą, kurį dabar daug kas laiko diplomatine klaida.

JK atmetė ES pareiškimus

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį atmetė Ch. Michelio pareiškimą, kad Londonas uždraudė vakcinų nuo COVID-19 eksportą.

„Leiskite man aiškiai pasakyti: nesame užblokavę nė vienos vakcinos nuo COVID-19 ar vakcinų komponentų eksporto“, – parlamente kalbėjo premjeras.

„Dėl šios pandemijos atsidūrėme toje pačioje pusėje kovoje už pasaulio sveikatą. Nepritariame jokiam vakcinų nacionalizmui“, – pridūrė jis.

Savo komentarus B. Johnsonas išsakė Londonui išsikvietus vieną ES diplomatę ir raštiškai pareiškus Ch. Micheliui protestą dėl jo teiginio, pasirodžiusio naujienlaiškyje.

EVT vadovas parašė, kad „Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos visiškai uždraudė eksportuoti jų teritorijoje gaminamas vakcinas ar jų komponentus“.

Trečiadienio rytą į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta ES ambasadoriaus JK pavaduotoja Nicole Mannion (Nikol Manion), siekiant „pašalinti nesusipratimus“.

Ši konfrontacija yra vėliausia virtinėje nuožmių ginčų dėl vakcinų, kilusių Britanijai sausį užbaigus išstojimo iš ES procesą.

Iki šiol Britanijoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti daugiau nei 22,5 mln. žmonių – tai yra vienas geriausių rodiklių visame pasaulyje.

Tuo metu ES spaudžiama dėl savo skiepijimo strategijos, o dėl savo nesėkmių iš dalies kaltina britų ir švedų farmacijos bendrovę „AstraZeneca“, nepristačiusią visų Briuselio užsakytų preparatų dėl gamybos problemų Europoje.