Europoje ir kituose regionuose tvyrant karščiams, vienas Jungtinių Tautų mokslininkas įspėjo, kad klimato kaita lemia vis intensyvesnes ir ilgiau trunkančias karščio bangas, o netrukus kai kuriose vietovėse jos gali būti stebimos ištisus metus.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje dominuoja ekstremalių karščių tema – nuo šiuo metu didžiąją Europos dalį užklupusio „karščio kupolo“ iki Graikijoje, Ispanijoje, Kanadoje ir Havajuose siautėjančių gamtinių gaisrų ir sparčiai kylančios temperatūros vidury Pietų Amerikos žiemos.

Karščio bangos prasideda anksčiau, trunka ilgiau ir darosi vis intensyvesnės, interviu naujienų agentūrai AFP teigė JT Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) vyresnysis patarėjas ekstremalių karščių klausimais Johnas Nairnas (Džonas Nernas).

„Tai sparčiausiai atsirandantis visuotinio atšilimo padarinys, kurį matome orų sistemose“, – sakė jis, pabrėždamas, kad tai atitinka mokslininkų prognozes.

„Žmonės pernelyg ramiai žiūri į ženklus, – apgailestavo jis. – Mokslas jau teigia, kad tai artėja jūsų link. Ir čia jis nesibaigia. Jis tik taps daug intensyvesnis ir dažnesnis.“

Jis paaiškino, kad viena iš priežasčių yra ta, jog dėl visuotinio atšilimo silpnėja pasaulinės atmosferos sraujymės – oro srautai, sklindantys aukštai Žemės atmosferoje.

Kadangi sraujymių bangos darosi lėtesnės ir silpnesnės, jos leidžia orų sistemoms ilgiau užsibūti vienoje vietoje.

„Vasaros metu gali susidaryti situacija, kai karščio bangos tęsiasi, o karštis vis didėja, didėja ir didėja, nes banga nepajuda iš vietos“, – sakė J. Nairnas.

Karščio bangos yra vienas iš mirtiniausių gamtos reiškinių – kasmet šimtai tūkstančių žmonių miršta dėl su karščiu susijusių priežasčių, kurių galima išvengti.

J. Nairnas paragino, kad pokalbiai apie karštį taptų protingesni.

Be kita ko, jis teigė, kad daug daugiau dėmesio reikėtų skirti kylančiai žemiausiai nakties temperatūrai, o ne maksimaliai dienos temperatūrai, apie kurią rašoma antraštėse.

Pasikartojanti aukšta nakties temperatūra ypač pavojinga žmonių sveikatai, nes organizmas nespėja atsigauti po dienos metu patirto karščio.

Aukštesnė nakties temperatūra taip pat reiškia, kad per dieną sukaupta energija nebeturi kur dingti, todėl kitą dieną temperatūra dar labiau pakyla.

„Ji kaupiasi (...). Todėl karščio bangos tampa daug pavojingesnės“, – sakė jis.

J. Nairnas išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl padėties atogrąžose ir subtropikuose, atkreipdamas dėmesį į Pietų Amerikoje užfiksuotus rekordinius karščius, kai temperatūra žiemą pakilo iki 40 laipsnių Celsijaus.

Žvelgdamas į ateitį, jis perspėjo, kad per ilgesnį metų laikotarpį sulauksime daug daugiau karščio bangų.

Atogrąžose ir subtropikuose, „deja, yra požymių, kad didelės ir ekstremalios karščio bangos iki šio amžiaus pabaigos gali kilti bet kuriuo [metų] laiku“, teigė jis.

Mažesnis saulės šviesos kiekis reiškia, kad kitose platumose nelaukiama ištisus metus trunkančių ekstremalių karščio bangų, tačiau J. Nairnas pabrėžė, kad ir šiose platumose net ir žiemą bus daugiau nebūdingai šiltų laikotarpių.

Paklaustas, ką būtų galima padaryti, kad suvaldytume siautėjantį karštį, J. Nairnas pabrėžė: „Visi mes turime galimybių tai išties pakeisti.“

„Turime viską elektrifikuoti (...) ir nustoti deginti iškastinį kurą“, – sakė jis.