KOKIOS PROBLEMOS LAUKIA DĖL BRANGSTANČIO MAISTO?

Permainingi orai, brangios trąšos ir karas Ukrainoje – visa tai nuguls ant mūsų kasdieninio stalo. Kokios problemos laukia dėl brangstančio maisto? Apie tai LNK pasakojo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Prieš keletą dienų iš Ukrainos grįžęs žemės ūkio ministras sako, kad ukrainiečiai ir toliau dirba bei yra nusiteikę eksportuoti į kitas šalis.

„Objektyvu yra tai, kad trąšos, dyzelinis kuras yra pabrangęs ir ta grandininė reakcija kainas didina. Iš kitos pusės, grįžus vakar iš Ukrainos aš baiminčiausi ne dėl būsimo derliaus Ukrainoje. Jie nusiteikę eksportuoti, užauginti eksportui. Manau, kad daug dalykų dar paaiškės rudenį, nes derlius priklauso ne tik nuo išteklių, bet ir nuo gamtinių sąlygų“, – teigė K. Navickas.

– Josepas Borellis sako, kad karas Ukrainoje grasina pasauliniu badu, Pasaulio prekybos organizacija sako, kad pasaulinė prekyba gali perpus sulėtėti, Pasaulio bankas piešia itin juodą scenarijų Ukrainai ir jos kaimynėms. Kaip į tai reaguoti?

– Ukrainos žemės ūkio ministras teigė ir tai, ką mes matėme, jie planuoja netekti apie 20 proc. užaugintos produkcijos. Dalis laukų yra pasėta rudenį ir yra bėda, kad dalis žiemkenčių yra dabar tuose regionuose, kur vyksta kariniai veiksmai: Donbase ir Luhanske. Tačiau kitoje Ukrainos dalyje sėja vyksta, laukai yra paruošti sėjai ir tas derlius bus. Europos Sąjungoje mes turime aiškiai įsivertinti ir turėti mechanizmus nepirkti derliaus iš Rusijos ir Baltarusijos, nes kai kuriuos pašarus mes perkame iš Rusijos ir tai, matyt, turėtų keistis, bet kalbėti apie globalų badą prielaidų nėra. Kainos yra sukeltos bendrų kainų didėjimo indekso ir žinoma, kad ES planuoja kalbėti apie vystomąjį bendradarbiavimą, kompensacinius mechanizmus trečiosioms šalims.

– Kokios nuotaikos yra tarp ES ministrų ir kada pajusime tas problemas? 

– ES yra eksportuojanti maistą bendrija. Daug didesnį rūpestį sukėlė pavasarinės sausros, ilgalaikės sausros Portugalijoj ir Ispanijoj. Dedamas akcentas į pašarus – jie yra viena iš žaliavų dedamųjų, trąšos ir kuras yra kita dedamoji. Lietuvos vyriausybė, teikdama biudžeto atnaujinimus, numačiusi paramą mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, kad galėtų maistą įsigyti. Kitą vertus, tie, kurie patyrė tiesioginį poveikį, kaip gyvulininkystės, paukštienos sektorius – jiems numatyta papildoma parama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Teigėte, kad grūdų Lietuva nepristigs, bet kokia bus jų kaina?

– Kainą diktuos pasaulinės rinkos ir čia visokių scenarijų gali būti. Kainą labai nulems didžiosios grūdų augintojos: JAV, Ukraina, Rusija. Grūdų mes užsiauginam apie 6 mln. tonų, o žmonių maistui tiesiogiai suvartojama apie 300 tūkst. tonų (Lietuvoje – red. past.), tai skirtumas yra didžiulis ir maistui tikrai užsiauginsim.

– Grūdinės kultūros yra dedamoji ir gyvulininkystės sektoriuje, kadangi tampa pašarais. Jeigu kyla grūdų kaina, natūralu, kad gyvulinės kilmės produktai taip pat gali brangti?

– Taip, jie ir dabar pabrango – tai natūralu. Mėsos produktų vartojimas tarp ES vartotojų mažėja. Sakyti, kad mes neužsiauginsime arba iš ES neatsivešime trūkstamų kiaulienos kiekių tikrai negalime, nes šiandien ES vidaus rinkoje kiaulienos perteklius vis dar yra.

– Kokių veiksmų numatėte Lietuvos ūkininkams dėl brangstančios energijos ir trąšų kainų?

– Yra pateiktas bendras Europos Komisijos paketas padėti įmonėms, kurios vartoja daugiausiai energijos. Tas paketas eina kartu su biudžeto pakeitimais. Iš kitos pusės yra ne ūkininkams pagalba, o mažiausias pajamas gaunantiems vartotojams, kad galėtų įsigyti maisto.