Rusija ir Kinija nuo 2010 metų bendradarbiauja dėl Šiaurės jūrų kelio (ŠJK), šylančiam klimatui atveriant Arkties regioną, be to, Rusija stiprina savo karinius pajėgumus Arktyje.
Naujienų agentūra AFP aptaria pagrindinius dalykus, kuriuos verta žinoti apie rusų ir kinų buvimo regione perspektyvas.
Šiaurės jūrų kelias
Rusija Arktį laiko itin svarbia savo prekybos su Azija augimui, iš dalies siekiant atsverti Vakarų šalių sankcijų, įvestų Kremliui 2022 metais pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, poveikį.
Maskva nori maksimaliai padidinti laivybos Šiaurės jūrų keliu apimtis. Dėl klimato kaitos tirpstant Arkties ledui, laivai gali lengviau plaukioti šiuo keliu.
ŠJK driekiasi palei Rusijos Arkties pakrantes, kurios yra toli nuo Grenlandijos. Maskva tikisi, kad sujungus Atlanto, Ramųjį ir Arkties vandenynus padidės Rusijos naftos gabenimas į Pietryčių Aziją.
Tuo tikslu Rusija pastatė vienintelius pasaulyje atominius ledlaužius, kurie gali pralaužti storą ledą ir atverti kelią krovininiams laivams.
Praėjus keliems mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios Maskva pareiškė, kad vis dar ketina plėtoti šį maršrutą ir patvirtino maždaug 20 mlrd. eurų vertės investicijų planą laikotarpiui iki 2035-ųjų.
Tačiau kol kas prekyba šiuo maršrutu išlieka brangi ir sudėtinga.
Jis toli gražu neprilygsta Sueco kanalui, pro kurį kasmet praplukdoma šimtai milijonų tonų prekių.
Oficialiais duomenimis, kuriuos nurodo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, 2025 metais Šiaurės jūrų keliu buvo gabenta 37 mln. tonų prekių – 2,3 proc. mažiau nei ankstesniais metais.
Kinija savo „Poliarinio šilko kelio“ projektą pradėjo 2018 metais kaip „Juostos ir kelio“ iniciatyvos (BRI) versiją Arktyje.
Pekinas siekia iki 2030 metų tapti „poliarine galybe“ ir yra įkūręs mokslinių tyrimų stotis Islandijoje ir Norvegijoje.
Rusija stiprina Arkties pajėgas
Kariniu požiūriu Arkties regionas taip pat yra strateginis Maskvos prioritetas.
„Rusija niekada niekam negrasino Arktyje, – pernai kovą pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. – Tačiau mes atidžiai stebime situacijos raidą, kuriame adekvačią atsako liniją, didiname savo gynybinius pajėgumus ir modernizuojame karinę infrastruktūrą.“
2021 metais Maskva paskelbė, kad Prano Juozapo Žemės salyne Rusijos tolimojoje šiaurėje pastatė 3,5 km ilgio kilimo ir tūpimo taką, galintį priimti visų tipų orlaivius, įskaitant bombonešius, galinčius nešti branduolinį ginklą.
2019 metais Rusijos kariuomenė taip pat pranešė, kad Arktyje dislokavo raketinės gynybos sistemų S-400 ir kad Naujosios Žemės salyne atidarė naują radiolokatorių bazę.
2025 metų rugsėjį rusų Šiaurės laivynas, atsakingas už Rusijos Arkties regionus, surengė naujas karines pratybas, kuriose dalyvavo desantininkai ir buvo šaudoma iš laivų bei atominių povandeninių laivų.
Kinija taip pat padidino karinį buvimą Arktyje, daugiausia dėl bendradarbiavimo su Rusija nuo 2022 metų.
2024 metais Rusijos ir Kinijos bombonešiai kartu patruliavo virš Rusijos Tolimųjų Rytų ir Beringo jūros netoli Aliaskos.
Kinija taip pat turi nemažai ledlaužių su povandeniniais aparatais, kurie gali sudarinėti jūros dugno žemėlapius ir kurie gali būti naudingi kariniais tikslais.
Pekinas taip pat turi palydovų Arkties stebėjimui ir teigia, kad šie palydovai reikalingi moksliniais tikslais.
Naujausi komentarai