LIETUVIŠKŲ ŠAKNŲ TURINTI C. SHEINBAUM-PARDO: KAI MOKSLINĖ KARJERA SUKRAUNA POLITINIŲ DIVIDENDŲ

Neseniai lietuviškų šaknų turinti Meksiko merė Claudia Sheinbaum-Pardo atsistatydino iš posto. Ji nusprendė visą savo dėmesį sukoncentruoti į prezidentinę kovą – siekia tapti pirmąja šalies vadove moterimi. Mokslo pasaulyje gerbiama C. Sheinbaum-Pardo į Meksikos valdymą žiūri iš kitokios perspektyvos nei iki šiol prezidentavę vyrai.

Prisiekusi mokslininkė

Meksikos užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas beveik tuo pat metu žengė analogišką žingsnį – ir jis, ir C. Sheinbaum-Pardo mėgins užsitikrinti tos pačios valdančiosios kairiosios partijos „Morena“ kandidato šalies prezidento rinkimuose statusą.

Dabartinio Meksikos vadovo Andreso Manuelio Lópezo-Obradoro, dar kitaip vadinamo tiesiog jo inicialų trumpiniu AMLO, įpėdinis bus renkamas kitų metų birželį. Pagal Meksikos konstituciją šalies prezidentas renkamas tik vienai kadencijai.

Jau kurį laiką C. Sheinbaum-Pardo sulaukia vis daugiau žiniasklaidos dėmesio. Pasauliniu mastu pripažinta 61 metų mokslininkė neretai remiasi A. M. Lópezo-Obradoro kairiaisiais idealais. Viename interviu naujienų agentūrai AP ji, lygiai kaip ir dabartinis šalies vadovas, kaltino buvusių prezidentų neoliberalią ekonominę politiką, dėl kurios esą susiformavo milžiniška socialinė nelygybė. Tačiau AMLO ir C. Sheinbaum-Pardo pažiūros sutampa ne visais atvejais.

A. M. Lópezas-Obradoras ilgus metus siekė sukurti darbo vietų, neatsižvelgdamas į jų poveikį aplinkai ir skirdamas išteklių Meksikos valstybinei naftos bendrovei paremti. Vėliau jis rėmė kelis JAV atsinaujinančiosios energijos įmonių projektus.

C. Sheinbaum-Pardo istorija atrodo kiek kitaip. Ji turi inžinerijos mokslų daktaro laipsnį, dirbo Tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje, kuri 2007 m. laimėjo bendrą Nobelio taikos premiją, ir užsibrėžė vesti Meksiką didesnio tvarumo link.

„Aš tikiu mokslu, – tvirtina ji. – Tikiu, kad technologijos gyvenimą padaro geresnį.“

„Manau, kad turime sparčiau augti atsinaujinančiosios energijos srityje ir automobilių elektrifikacijos procese, – apie savo šalies viziją yra kalbėjusi ji. – Nuo šiol didžioji dalis energijos turi būti susijusi su atsinaujinančiąja energija.“

Pandemijos pradžioje, kaip Meksiko merė, C. Sheinbaum-Pardo pati ėmė dėvėti apsauginę kaukę, uždarė barus ir naktinius klubus, vėliau trumpino jų darbo valandas ir siekė, kad būtų atliekamas kuo platesnis COVID-19 testavimas. Nors AMLO ir sumenkino viruso grėsmę ir tikino meksikiečius, kad jį apsaugos amuletai, C. Sheinbaum-Pardo stengėsi susilaikyti nuo tiesioginės kritikos savo bendrapartiečiui prezidentui.

Tikriausiai galima sakyti, kad tikėjimas mokslo ir faktų galia yra C. Sheinbaum-Pardo kraujyje, mat ji augo pasaulietinių pažiūrų mokslininkų šeimoje: jos mama yra garsi Meksikos chemikė, o brolis – fizikas, paskatinęs ją siekti mokslo aukštumų, kurios iš dalies ją ir atvedė į politiką.

„Vien todėl, kad galiu atrodyti kaip liesa mokslininkė, nereiškia, kad nesiruošiu čia sutraiškyti nusikalstamumo. Aš tai padarysiu“, – prieš praėjusius Meksikos sostinės mero rinkimus, kuriuos ji ir laimėjo, milžiniškai savo šalininkų armijai sakė C. Sheinbaum-Pardo.

Vien todėl, kad galiu atrodyti kaip liesa mokslininkė, nereiškia, kad nesiruošiu čia sutraiškyti nusikalstamumo. Aš tai padarysiu.

 

Europietiška kilmė

Pirmosios Meksikos prezidentės posto siekiančios moters seneliai iš Europos į Meksiką emigravo XX a. pirmoje pusėje – tėvo šeima iš Lietuvos į šią Lotynų Amerikos šalį atvyko 1920 m., o mamos giminė iš Bulgarijos į Meksiką persikėlė 1940-aisiais. C. Sheinbaum-Pardo šaknys žydiškos. Remiantis jos pasakojimais, visas žydų šventes ji švęsdavo senelių namuose.

Įkalbėta brolio, C. Sheinbaum-Pardo nusprendė studijuoti Nacionaliniame autonominiame Meksikos universitete (UNAM), kur galiausiai įgijo energetikos inžinerijos daktarės laipsnį.

Beje, jos mama šiandien yra UNAM emeritė. Vėliau C. Sheinbaum-Pardo pati dirbo šiame universitete, konsultante Jungtinėse Tautose (JT), priklausė garsiajai Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai, paskelbė ne vieną mokslinį straipsnį, kurie buvo publikuoti tarptautinėje žiniasklaidoje. C. Sheinbaum-Pardo taip pat yra Meksikos mokslų akademijos narė.

Ji ketverius metus kaip būsimoji mokslų daktarė studijavo Lawrence’o Berkeley’o nacionalinėje laboratorijoje Berklyje, Kalifornijoje, kur lygino energijos suvartojimą Meksikoje ir kitose pramoninėse šalyse.

Savo kilmę ir aplinką, kurioje augo, brendo kaip asmenybė, perėjusi į politikos sritį dabar ji vertina kaip pranašumą. „Mokymasis fizikos verčia visada ieškoti pagrindinių priežasčių. Kodėl kažkas vyksta? Tai labai svarbu politikai, – ją cituoja mokslo krypties „Science“ leidinys. – Inžinerija daug labiau orientuota į „kaip“. Kaip aš galiu tai išspręsti?“.

Nors yra mokslo atstovė, politikoje taip pat tikrai nėra naujokė. Prieš 2018-aisiais tapdama Meksiko mere, 2015 m. ėjo Meksiko kaimynystėje esančio Tlalpano rajono prezidento pareigas. Dar anksčiau, kai A. M. Lópezas-Obradoras pats vadovavo šalies sostinei, 2000-aisiais ji buvo paskirta Meksiko aplinkos ministre. Tuo metu ji prižiūrėjo metro tinklo statybas, kitas transporto reformas ir plėtrą.

Iš tiesų, C. Sheinbaum-Pardo politikoje dalyvauja dar nuo praėjusiojo amžiaus devintojo dešimtmečio, kai, būdama studentų aktyvistė, ji padėjo įkurti pirmąją kairiosios opozicijos partiją „Partido de la Revolución Democrática“ (liet. „Meksikos demokratinės revoliucijos partija“).

Kai A. M. Lópezas-Obradoras įkūrė partiją „Morena“, C. Sheinbaum-Pardo viena pirmųjų prie jos prisijungė. Kalbama, kad ji ir AMLO susipažino vieno šeimos draugo dėka. Nors abi politinės figūros gana skirtingos, kai kurie kritikai baiminasi, kad C. Sheinbaum-Pardo ryšiai su A. M. Lópezu-Obradoru yra pernelyg artimi, kad potenciali šalies naujoji prezidentė kursą gebėtų iš tiesų suktelėti nauja kryptimi.

Beje, ji į santykius su kaimynine JAV žiūri iš komercinės perspektyvos. C. Sheinbaum-Pardo yra sakiusi, kad laisvosios prekybos susitarime, kurį Meksika yra pasirašiusi kartu su JAV ir Kanada, mato puikią galimybę, tačiau tikrasis iššūkis yra užtikrinti, kad užsienio investicijos atneštų gerovę Meksikos žmonėms.

Tarp pagyrų ir kritikos

Kad ir kaip būtų, C. Sheinbaum-Pardo pelnė gana aukštus įvertinimus už vieno didžiausių pasaulio miestų – Meksiko – valdymą. Meksikos sostinėje gyvena daugiau nei 9 mln. žmonių, o aplinkinėje metro zonoje, kuri susijungia su Meksiku, skaičiuojama beveik 25 mln. gyventojų. Nuo 1997 m., kai meksikiečiai pradėjo rinkti savo merus, sostinę tradiciškai valdo kairieji, tačiau C. Sheinbaum-Pardo politika laikoma pažangiausia šalies istorijoje.

Tačiau net ir ji sulaukė kritikos kirčių dėl besiplečiančio sostinės metro tinklo tvarkymo. 2021-ųjų gegužę sostinę sudrebino metro katastrofa, kai žuvo 26 ir buvo sužeista beveik 100 žmonių.

Netrukus įvyko kita nelaimė, kurios metu susidūrė du traukiniai ir žuvo vienas žmogus, o dešimtys buvo sužeisti. Po pastarojo įvykio C. Sheinbaum-Pardo nusprendė sistemoje dislokuoti daugiau nei 6 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių. Tada metro darbuotojai tikino, kad jiems reikalingos atsarginės dalys ir techninė priežiūra, o ne kariuomenė, tačiau merė manė, kad dėl pastarosios nelaimės gali būti kaltas ir sabotažas.

C. Sheinbaum-Pardo buvo įpratusi savaitgalius leisti su viešais vizitais kitose šalies valstijose ir buvo išvykusi, kai įvyko ta avarija. Po šio nutikimo ji apribojo savo keliones.

Paklausta apie metro problemas, tuometė merė atkreipė dėmesį į dideles kapitalo investicijas, kurios pasiekė sostinę per jos kadenciją, ir teigė, kad, remiantis ekspertų komisijos rekomendacijomis, bus skiriamas dar ir papildomas finansavimas.

70 proc. miesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų Meksikos sostinėje išmetama iš transporto priemonių, todėl C. Sheinbaum-Pardo ir akcentuoja investicijas į autobusų linijas, lengvuosius traukinius, net funikulierius – kad tik sostinės gyventojai būtų kuo labiau suinteresuoti pereiti prie viešojo transporto.

„Jos valdymo stilius labai skiriasi nuo AMLO, daug labiau pagrįstas įrodymais“, – sako politologė Marcela Bravo Araujo iš Nacionalinio autonominio Meksikos universiteto.

Meksikas įkurtas ant buvusio ežero teritorijos, jį nusausino ispanų kolonialistai. Dėl šios priežasties miestas tapo jautrus stipriems žemės drebėjimams. C. Sheinbaum-Pardo yra minėjusi, kad dėl pernelyg nustekento vandeningojo sluoksnio miestas taip pat ir skęsta.

Kai 2017-ųjų rugsėjį Meksiką nusiaubė žemės drebėjimas, politikė buvo smarkiai kritikuojama, nes anuomet jos valdytame Tlalpano rajone sugriuvo mokykla, žuvo devyniolika mokinių ir septyni suaugusieji. Paaiškėjus, kad vietos valdžia mokyklai išdavė statybos leidimus, žuvusiųjų šeimos C. Sheinbaum-Pardo padavė į teismą. Ji pati neigia savo atsakomybę.

Tiesa, Tlalpano rajonas politikei veikiausiai asocijuojasi ir su kita nemalonia istorija. Jos vyras Carloso Imazo, už kurio S. Sheinbaum-Pardo ištekėjo 1987 m., papuolė į korupcijos skandalą.

Jis buvo vienas iš geriausiai atpažįstamų Meksikos kairiųjų pareigūnų, anksčiau taip pat valdžiusių Tlalpano rajoną, tačiau 2004 m. kamera užfiksavo politiką priėmus didelę pinigų sumą. C. Imazas išvengė kalėjimo, bet atsistatydino ir pasitraukė iš politikos.

Pora susipažino universitete, abu buvo politikos aktyvistai. Jie turi dukrą, tačiau 2016-aisiais pasuko skirtingais keliais.