Garsiausios finansinės aferos dalyvis domina kino kūrėjus

Jérôme’as Kervielis – neeilinis vyrukas. Jis sugebėjo tai, ko dar niekam iki šiol nėra pavykę padaryti. Jaunas vyras iš banko nugvelbė didžiausią istorijoje sumą šlamančiųjų – 4,9 mlrd. eurų (apie 16,9 mlrd. litų). Jam nereikėjo nei grasinti ginklu, nei rausti tunelio iki banko seifo. Viskas buvo daug paprasčiau ir kartu nepaprasta.

Apie tai jau dabar norima sukti veiksmo filmą – Prancūzijoje audringai svarstoma, kuriai šalies žvaigždei bus patikėta įkūnyti „gudrųjį niekšelį“. Tiesa, pats J.Kervielis kratosi visų įtarimų ir bando įrodyti, kad buvo pareigingas tarnautojas ir tik netyčia padarė klaidą.
Jaunuolio teta Sylviane Le Goff taip pat įsitikinusi, kad tai klaida. Ji teigė, kad sūnėnas domėjosi dziudo ir buriavimu. Moters žodžiais, Jér?me’as buvo ramus, drovus, santūrus, niekada nesiveldavo į konfliktus. Kad vyrukas galėtų gvieštis svetimo gero, tetulė sakė niekada nebūtų pagalvojusi.
„Jis kilęs iš sąžiningos šeimos, kuriai niekas nieko negalėtų prikišti, – žurnalistus įtikinėjo S.Le Goff. – Jér?me’as visada buvo rimtas. Šioje istorijoje labiausiai reikėtų domėtis jo bosais ir darbdaviais.“

Pasinaudojo įgyta patirtimi

Tyrėjai ir milijardų netekęs vienas didžiausių Prancūzijos bankų „Societe Generale“ su J.Kervielio tetulės žodžiais sunkiai sutiktų.
J.Kervielis banke „Societe Generale“ įsidarbino 2000-aisiais. Tada jam buvo tik 23-eji, bet pareigūnai spėja, kad jau tuomet vyrukas buvo tvirtai apsisprendęs visą gyvenimą prakaito nelieti bankui, o tik juo pasinaudoti.
Apsukrusis J.Kervielis netrukus apie banko „virtuvę“ sužinojo labai daug: kaip ši finansų įstaiga valdoma, kas ką prižiūri, kokie veikia vidaus kontrolės mechanizmai. 2005-aisiais vyras tapo biržos tarpininku arbitražiniais sandoriais užsiimančiame banko departamente, prekiaujančiame Europos bendrovių akcijomis.
„Arbitražiniai sandoriai – tai spekuliacinė biržos operacija, kai perkant ar parduodant prekes arba vertybinius popierius pasinaudojama jų kainų skirtumu įvairiose biržose ir įvairiu laiku“, – tokį šių sandorių apibrėžimą pateikia visažinis Tarptautinių žodžių žodynas.
Kitaip tariant, Jérome’as įsidarbino departamente, kuriame galėjo išmokti prekybos vertybiniais popieriais subtilybių ir pritaikęs iki tol sukauptas žinias įgyvendinti savo planą. „Finansinės operacijos, per kurias sukčiauta, buvo paprastos: jis pirkdavo akcijas, kai jų vertė pakildavo, tačiau kiti biržos tarpininkai to nežinodavo.
Tam jis pasitelkdavo labai įvairias bei rafinuotas sukčiavimo technikas“, – laiške banko klientams kilus skandalui sakė banko vykdomasis direktorius Danielis Boutonas.
Vėliau paaiškėjo, kad J.Kervielis turėjo landą prieiti prie slaptos banko informacijos.
„J.Kervielis gerai žinojo banko vidaus kontrolės procedūras. Šių žinių jis įgijo eidamas ankstesnes pareigas banke“, – vėliau išplatintame pranešime skelbė bankas.

Atsibudo po kelių mėnesių

Skandalui įsisiūbavus paaiškėjo, kad apie galimas J.Kervielio machinacijas dar praėjusių metų lapkritį „Societe Generale“ vadovybę įspėjo Prancūzijos finansų rinkas prižiūrinčios institucijos pareigūnai. Vis dėlto tąkart prieš šį banko darbuotoją jokių veiksmų nesiimta. Jo atžvilgiu nebuvo pradėta ir jokio vidinio patikrinimo.
Šių metų sausį į tą pačią finansų rinkas prižiūrinčią instituciją laišku kreipėsi akcijų rinkos maklerė Collete Neuville. Moteris informavo, kad sausio 14-ąją prasidėjo masinis „Societe Generale“ akcijų pardavimas.
„Banke yra žmonių, galinčių prieiti prie informacijos, kuri visuomenei nežinoma, ir jie tuo naudojasi. Todėl būtina pradėti tyrimą“, – rašė ji laiške finansų rinkas prižiūrintiems pareigūnams.
Vėliau policijos apklausiamas Jér?me’as aiškins, kad taip gudravo ne jis vienas – esą ir jo kolegos „panašiai pasipelnydavo“.
Sausio 18-ąją, penktadienį, tyrimas dėl galbūt nusikalstamų J.Kervielio veiksmų vis dėlto buvo pradėtas. Bankas subūrė tyrėjų komandą, kuri turėjo atskleisti galimas machinacijas. Jau kitą dieną nustatyta, kad J.Kervielis atliko neteisėtus veiksmus, tarp jų – sudarinėdavo fiktyvius sandorius. O jau sekmadienį apie milijardinius nuo-stolius „Societe Generale“ vadovybė informavo Prancūzijos banko valdžią. Nuspręsta nedelsiant sustabdyti J.Kervielio kaip biržos tarpininko darbą, tačiau apie skandalą kol kas neinformuoti visuomenės.
Pirmadienį Europos akcijų rinkas sukrėtė didžiausia krizė – ji lyginta net su po Rugsėjo 11-osios šoku. Bet Prancūzijos visuomenė apie iš banko pagrobtus milijardus vis dar nebuvo informuota.
Ir tik ketvirtadienį, sausio 24-ąją, apie banke kilusį skandalą pranešta viešai. Jau kitą dieną policija atliko kratą J.Kervielio namuose Paryžiuje ir jo darbo vietoje, „Societe Generale“ banke. Šeštadienį J.Kervielis pats pasidavė policijai.

Už grotų ilgai neužsibuvo

Po savaitgalio vyrui pareikšti kaltinimai dokumentų klastojimu, melavimu ir kompiuterių saugumo sistemos pažeidimu. Tačiau kaltinimus sukčiavimu, kurių reikalavo bankas ir prokurorai, teisėjai atmetė. Tą pačią dieną J.Kervielis paleistas į laisvę už užstatą.
„Sukčiavimas yra toks kaltinimas, kurį labai sunku įrodyti. Kol kas nėra jokių įrodymų, kad J.Kervielis mėgino paimti pinigus iš banko „Societe Generale“ sąskaitų ir įsidėti sau į kišenę“, – taip teismo sprendimą komentavo BBC žinių Europos korespondentas Clive’as Myrie.