Penktadienį paskelbtame interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas įspėjo, kad be reikšmingų Maskvos nuolaidų Europa rizikuoja kitose vietose susidurti su naujais konfliktais.
„Problema siekiant taikos yra Rusija, – sakė K. Kallas. – Net jei Ukraina gautų saugumo garantijas, be Rusijos nuolaidų, turėtume kitus karus – galbūt ne Ukrainoje, bet kitur.“
Jos pastabos pasirodė tuo metu, kai JAV pareigūnai toliau rengia taikos pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo ir kuris būtų priimtinas tiek Kijevui, tiek Maskvai.
Rusijai trūksta „tikros valios siekti taikos“
Anot K. Kallas, Kijevas ir jo sąjungininkai „tikrai palankiai vertina JAV administracijos rodomą siekį taikos“, tačiau diplomatė įspėjo, kad Rusijai trūksta „tikros valios siekti taikos“.
„Ji [Rusija] nuolat bombarduoja Ukrainos civilius ir civilinę infrastruktūrą“, – dienraščiui „Corriere della Sera“ sakė ji, pabrėždama, kad „pirmiausia reikia pasiekti paliaubas“.
Jos teigimu, kad norint pasiekti tvarią taiką, būtina užtikrinti, kad „Rusija vėl neužpultų“, be to, tam reikia aiškių nuolaidų iš Maskvos.
„Mums reikia Rusijos nuolaidų, nesvarbu, ar tai reikštų jos kariuomenės dydžio apribojimą, ar karinio biudžeto sumažinimą“, – sakė K. Kallas, kuri nuo 2016 iki 2021 m. ėjo Estijos ministrės pirmininkės pareigas.
Pastaraisiais metais Maskva žymiai padidino savo karinį biudžetą, skirdama didelių išteklių gynybos pramonei, kad galėtų tęsti karą Ukrainoje.
Kita vertus, daugelis Europos šalių savo biudžetuose gynybai numatydavo nedaug lėšų, pokario saugumo architektūroje smarkiai priklausydamos nuo Vašingtono.
Tačiau karas Ukrainoje, kuris trunka jau beveik ketverius metus, privertė ES nares imtis staigių pokyčių ir didinti karines išlaidas bei stiprinti savo gynybą.
Mums reikia Rusijos nuolaidų, nesvarbu, ar tai reikštų jos kariuomenės dydžio apribojimą, ar karinio biudžeto sumažinimą.
Didėjantis JAV spaudimas
Tuo tarpu Ukraina patiria vis didesnį Baltųjų rūmų spaudimą greičiau priimti sprendimą, nepaisant to, kad priešinasi praeitą mėnesį paskelbtam JAV remiamam pasiūlymui, kurį Kijevas ir daugelis Europos sostinių laiko pernelyg palankiu Maskvai.
Vienas Prancūzijos prezidentūros atstovas penktadienį pareiškė, kad Ukraina, Jungtinės Valstijos ir didžiosios Europos valstybės vis dar bando susitarti dėl bendros pozicijos, kuri padėti parengti galimą taikos susitarimą, įskaitant saugumo garantijas Kijevui, kuris galiausiai galėtų būti pateiktas Rusijai.
„Mūsų tikslas – sukurti tvirtą bendrą pagrindą deryboms. Šis bendras pagrindas turi suvienyti ukrainiečius, amerikiečius ir europiečius“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pridurdamas, kad tikslas yra parengti „tvirtą, ilgalaikį taikos pasiūlymą, kuris gerbtų tarptautinę teisę ir Ukrainos suvereniteto interesus“ ir kurį JAV derybininkai būtų pasirengę pateikti Maskvai.
Oficialusis asmuo teigė, kad bendro dokumento kol kas nėra, tačiau artimiausiomis dienomis telefonu ir susitikimuose bus toliau tęsiamos konsultacijos.
