R. Reagano vizija

R. Reagano „Strateginė gynybos iniciatyva“ kilo iš fundamentalaus nepasitenkinimo tuometine abipusio užtikrinto sunaikinimo doktrina. 40-asis JAV prezidentas siekė radikaliai pakeisti branduolinio atgrasymo koncepciją, kurios daugiasluoksnė kosminė gynybos sistema apsaugotų Ameriką nuo sovietų raketų atakų.

Ši iniciatyva turėjo apimti kelis technologinius komponentus – kosmose dislokuotus lazerius, kinetinius interceptorius (perėmėjus), išplėtotą jutiklių tinklą ir kt. Projekto tikslas buvo sukurti tokį technologinį pranašumą, kuris priverstų SSRS atsisakyti agresyvios politikos ir pradėti nusiginklavimo procesą.

Tačiau ano meto kompiuteriai nebuvo pakankamai galingi, kad realiu laiku apskaičiuotų tūkstančių raketų trajektorijas, nebuvo reikalingų lazerių technologijų, o į kosmosą iškeliamų objektų (šiuo atveju – raketų perėmėjų) kaštai buvo ypač dideli.

Stokota technologijų tokiam ambicingam projektui įgyvendinti, tačiau to nepasakytume apie jo įvaizdį. Tuoj po R. Reagano kalbos demokratas senatorius Tedas Kennedy sukritikavo prezidento pasiūlymą, taikliai panaudodamas tuomet populiaraus filmo „Žvaigždžių karai“ metaforą, kuri ir išpopuliarino „Strateginės gynybos iniciatyvą“.

Po kelerius metus trukusių tyrimų tapo aišku, kad šis projektas techniškai neįgyvendinamas, tačiau politinis jos poveikis buvo milžiniškas. SSRS buvo priversta nukreipti didžiulius išteklius į atsakomąją programą, o tai galiausiai pakirto sovietų ekonomiką.

Paskutinis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas vėliau pripažino, kad „Strateginės gynybos iniciatyva“ buvo vienas iš veiksnių, privertusių SSRS ieškoti kompromisų ginklavimosi kontrolės srityje. Viena versijų – būtent tai ir buvęs tikrasis R. Reagano tikslas.

Prioritetinis projektas

Šiandien D. Trumpas atgaivina R. Reagano viziją jau visai kitokiame technologiniame kontekste. Įsaką dėl šio projekto inicijavimo jis pasirašė praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos – Pentagonui buvo nurodyta per 60 dienų parengti įgyvendinimo planą.

Kai „Auksinis kupolas“ bus baigtas, jis galės perimti raketas, „net jei jos bus paleistos iš kitų pasaulio kraštų ir net jei bus paleistos iš kosmoso“, antradienį Baltuosiuose rūmuose pristatydamas projektą pranešė D. Trumpas. Jis sakė, kad kupolas bus sukurtas remiantis „naujos kartos technologijomis“ ir apims sausumos, jūrų ir kosmoso komponentus. Kosmose būtų dislokuotos perspėjimo sistemos ir perėmėjai. Programai vadovauti paskirtas kosmoso pajėgų generolas Michaelas Gatline'as. D. Trumpo teigimu, projektas daugiausia būtų vykdomas Aliaskos, Floridos, Džordžijos ir Indianos valstijose.

JAV gynybos ministro Pete'o Hegsetho teigimu, planuojamas apsaugos skydas turėtų „apsaugoti tėvynę nuo sparnuotųjų raketų, balistinių raketų, viršgarsinių raketų ir dronų“ – nepriklausomai nuo to, ar būtų atakuojama konvencinėmis, ar branduolinėmis raketomis.

Pirmosios tarpžemyninės balistinės raketos JAV ir SSRS arsenale atsirado XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, dabar jų turi kelios šalys, įskaitant Rusiją, Šiaurės Korėją ir Kiniją. 1972 m. SSRS ir JAV sudarė sutartį dėl šių sistemų apribojimo, tačiau 2001 m., įvertinusios galimas naujų branduolinių valstybių grėsmes, JAV iš šios sutarties pasitraukė.

Panašūs tik pavadinimai

Naujoji amerikietiškoji gynybos koncepcija kalbine prasme artima progresyviai Izraelio gynybos sistemai „Geležinis kupolas“, kurios sukūrimą JAV rėmė tiek technologiškai, tiek finansiškai. Tačiau JAV, palyginti su Izraeliu, yra milžiniška šalis, kurią daug sunkiau apginti nuo raketų nei mažą žydų valstybę.

Iš pradžių ir amerikietiškoji sistema buvo vadinta geležiniu kupolu, tačiau, anot „Defense News“, it karalius Midas, prisilietimu viską paversdavęs auksu, vasarį Pentagonas pervadino šią programą iš Geležinio kupolo į Auksinį kupolą.

Pavadinimo kaita atskleidžia ne tik simbolinį aspektą, bet ir praktinius teisinius sumetimus. „Geležinis kupolas“ – registruotas Izraelio gynybos bendrovės „Rafael Advanced Defense Systems“ prekės ženklas.

Izraelio sistema „Geležinis kupolas“ susideda iš trijų pagrindinių komponentų: radarų sistemos, aptinkančios artėjančias raketas; kompiuterio, apskaičiuojančio raketos trajektoriją; ir paleidimo įrenginio, šaudančio „Tamir interceptor“ raketas. Kiekviena baterija gina 155 kv. km plotą ir gali sunaikinti raketas bei sviedinius iki 70 km atstumu.

Baterijoje iki 20 paleidimo įrenginių, o vienos „Tamir“ raketos kaina siekia 40–50 tūkst. dolerių. Izraelio duomenimis, sistema pasiekia 97 proc. efektyvumą. Jos tikslas – apsaugoti tankiai apgyventą teritoriją nuo trumpojo nuotolio raketų ir sviedinių.

„Auksinis kupolas“ – visiškai kitokio masto vizija, tarsi iš tiesų atspindinti progreso alchemiją: žemiškos geležies virsmą kosminiu auksu.

Kai „Auksinis kupolas“ bus baigtas, jis galės perimti raketas, „net jei jos bus paleistos iš kitų pasaulio kraštų ir net jei bus paleistos iš kosmoso“.

JAV jau naudoja balistinių raketų atrėmimo sistemą: maždaug 40 perėmimo raketų turėtų taranuoti ir sunaikinti priešo raketas jų skrydžio fazėje kosmose. Dauguma perėmimo raketų dislokuotos Aliaskoje, keturios – Kalifornijoje. Sistema pirmiausia skirta atgrasyti Šiaurės Korėją. Be to, yra kitų JAV raketų gynybos sistemų laivuose ir sausumoje, kurios perima raketas, jau beveik pasiekusias tikslą. Tačiau, anot „Defence Express“ ekspertų, prieš didžiulius Kinijos ir Rusijos raketų arsenalus dabartinės sistemos būtų beveik neveiksmingos.

JAV vyriausybė kol kas neatskleidė daug „Auksinio kupolo“ detalių. Tačiau akivaizdu, kad svarų vaidmenį turėtų naujas komponentas: kosmosas.

Privalumai kosmose

Didžiausias skirtumas tarp R. Reagano ir D. Trumpo epochų – kosmoso technologijų pažanga. Kongreso biudžeto komiteto naujausios ataskaitos duomenimis, paleidimų kainos sumažėjo 8–10 kartų, nors kaštai gali ir didėti, pvz., dėl visos sistemos fizinio dydžio – bazių perėmėjų pasiskirstymo skirtingose orbitose ir kt.

Dar 2019 m. parengtoje Pentagono raketų gynybos apžvalgoje kalbama apie unikalius kosmoso sistemų pranašumus. Žemės reljefo ypatumų ar politinių sienų neribojami kosmoso palydovai gali stebėti, aptikti iš bet kurios vietos žemėje paleidžiamas raketas, apskaičiuoti jų skrydžio trajektoriją ir sunaikinti dar virš priešo teritorijos, kol jos yra pažeidžiamiausios – nėra įjungusios apsaugos priemonių, skrenda santykinai lėtai ir stabilia trajektorija.

„Auksinio kupolo“ sistema veiktų keliomis fazėmis, sukurdama daugiasluoksnę gynybą: nuo stiprinimo fazės, trunkančios iki 5 min. po paleidimo, vidurinio kurso fazės (iki 20 min.), iki galutinės fazės – paskutinių trajektorijos minučių. Pastarajai fazei tinkamos THAAD, „Patriot“ ir „Aegis“ sistemos, jos metu galima pasiekti didžiausią tikslumą, tačiau turima mažiausiai laiko reakcijai.

„Reuters“ duomenimis, kuluaruose aptariama „SpaceX“ kartu su partneriais „Palantir“ ir „Anduril“ pateikta koncepcija, apimanti nuo kelių šimtų iki daugiau nei 1 000 palydovų, skriejančių aplink žemę, ir 200 puolimo palydovų flotilę, ginkluotą raketomis ar lazeriais. Tiesa, Elonas Muskas vėliau X platformoje paneigė tokio pasiūlymo egzistavimą.

Rašoma ir apie alternatyvų kompanijos „Booz Allen Hamilton“ projektą su 2 000 palydovų, kurie veiktų kaip jutiklių ir perėmėjų hibridai: užfiksavus raketos paleidimą, arčiausiai esantys palydovai skristų ją sunaikinti.

Grėsmių spektras

D. Trumpo politikos kritikai dalijasi nuogąstavimu, kad valstybė taptų pernelyg priklausoma nuo palydovų, kuriuos leidžia privačios kompanijos.

JAV kongreso biudžeto komiteto ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Korėjos tarpžemyninių balistinių raketų arsenale šiandien gerokai daugiau, be to, nepalyginti pažangesnių raketų, šalis pradėjo naudoti kietojo kuro raketas, kurios dega greičiau ir yra sunkiau perimamos pirmojoje skrydžio fazėje.

Dokumente įspėjama, kad kosmoso bazių perėmėjų sistemos, skirtos Kinijos ar Rusijos tarpžemyninių balistinių raketų atakoms atremti, turėtų būti daug didesnės ir brangesnės. Kinija ir Rusija turi šimtus tarpžemyninių balistinių raketų, lengvai galėtų perkrauti sistemas, skirtas smūgiams iš Šiaurės Korėjos atremti. Raketos gali būti paleidžiamos iš šiaurinių teritorijų, tad gynybos sistemos turėtų veikti aukštesnėse orbitose.

Amerikos fizikos draugijoje kalbama apie problemas, galinčias kilti norint numušti iš Šiaurės Korėjos paleistas raketas pradinėje jų skrydžio fazėje – Kinija nesutiktų su tokia ataka virš jos teritorijos. Juolab kad jau dabar Pekinas suskubo priekaištauti D. Trumpui, esą naujasis projektas paverstų kosmosą karo teatru.

Kai kurie ekspertai kalba apie pernelyg dideles sąnaudos (vienai raketai nukenksminti prireiktų tūkstančio palydovų), o ir sistema būtų pažeidžiama antipalydoviniais ginklais, kuriuos vysto Rusija ir Kinija. Skeptikų teigimu, galimybės apsiginti nuo tolimojo nuotolio balistinių raketų būtų neįmanoma.

Be to, esą būtų galima tobulinti jau egzistuojančias sistemas. Pvz., JAV Gynybos departamento 2019 m. raketų gynybos apžvalgoje kalbama apie tai, kad naikintuvai „F-35 Lightning II“ jau dabar gali sekti ir sunaikinti priešo sparnuotąsias raketas, o ateityje gali būti aprūpinti nauju perėmėju, galinčiu numušti balistines raketas pradinėje skrydžio trajektorijos atkarpoje.

Politinės kliūtys

D. Trumpas paskelbė, kad „Auksinio kupolo“ pradinė investicija sieks 25 mlrd. JAV dolerių, o bendroji projekto vertė – apie 175 mlrd. JAV dolerių. Kongreso biudžeto komiteto skaičiavimu „Auksinio kupolo“ kaštai galėtų siekti iki 542 mlrd. JAV dolerių, o per du dešimtmečius gali išaugti ir iki 831 mlrd. JAV dolerių. D. Trumpo teigimu, projektas daugiausia būtų vykdomas Aliaskos, Floridos, Džordžijos ir Indianos valstijose.

Tačiau abejonių „Auksinio kupolo“ idėja kelia ne tik dėl galimų kaštų.

Naująjį gynybos skydą D. Trumpas norėtų matyti dar iki savo kadencijos pabaigos, iki 2029 m. sausio. Ekspertai abejoja tokia galimybe. „The Economist“ teigimu, prezidentas klysta manydamas, kad projektą galima įgyvendinti per 2–3 metus, klysta dėl kainos ir klysta manydamas, kad tai suteiks šimtaprocentinę apsaugą.

Politiniai iššūkiai taip pat reikšmingi. Kitais metais vyks tarpiniai parlamento rinkimai, kuriuose respublikonai gali prarasti trapią balsų persvarą. Projektui reikalinga demokratų parama, tačiau jų gretose aktyviai kritikuojama perspektyva, kad „Auksinio kupolo“ idėjos galėtų imtis E. Muskas ir jo „SpaceX“.