KAS ŠIE DU VEIKĖJAI, PADEDANTYS ĮGYVENDINTI RUSIJAI DALIES UKRAINOS ANEKSIJOS PLANUS?

Žingsnis, kuriuo Maskva galėjo formaliai pagrįsti pastaruosius savo veiksmus Ukrainos atžvilgiu, – Kremliaus remiamų apsišaukėliškųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ lyderių kreipimasis į Rusiją su prašymu pripažinti nepriklausomybę. Kas gi šie du veikėjai, padedantys įgyvendinti Rusijai dalies Ukrainos aneksijos planus?

Pirmasis į Rusiją su prašymu pripažinti nepriklausomybę kreipėsi vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovas Denisas Pušilinas. Jo kelias iki šalies agresorės parankinio driekėsi per garsiosios finansų piramidės teritoriją.

1981 m. Ukrainoje, šalia Donecko esančiame Makejevkos mieste, šiandien patenkančiame į DLR, gimęs D.Pušilinas turi rusiškų šaknų – jo senelis iš tėvo pusės atvyko į Donbasą iš Voronežo srities, motinos giminė kilusi iš Uzbekistano.

Viešai prieinamuose šaltiniuose teigiama, kad jis augo darbininkų šeimoje. 1999–2000 m. D.Pušilinas tarnavo Ukrainos nacionalinėje gvardijoje, įstojo į Donbaso nacionalinę statybos ir architektūros akademiją Įmonių ekonomikos fakultetą. Studijas jis derino su darbu vienoje iš Makejevkos įmonių. Po 2013-ųjų Euromaidano įvykių jis perėjo prie aktyvių veiksmų, tapo dažnu Donecko srities mitingų organizatoriumi ir dalyviu, kol 2014-aisiais pakilo iki Kremliaus statytinių.

Neoficialioje D.Pašilino biografijoje yra ir gerokai labiau pikantiškų įrašų. Nuo 2000-ųjų pradžios iki 2014 m. jis dalyvavo garsiosios Sergejaus Mavrodžio finansinės piramidės MMM veikloje. Nuo 1992 m. su pertraukomis veikusi MMM – klasikinė, didžiausia finansinė piramidė Rusijoje, kurios aukos skaičiuojamos milijonais, o padaryta žala – milijardais rublių.

Yra pagrindo manyti, kad būsimasis Kremliaus statytinis buvo aktyvus MMM veikėjas, nes net vaidino kompanijos reklamose.

2013 m. D.Pušilinas buvo S.Mavrodžio įsteigtos partijos MMM veidas, nesėkmingai bandė patekti į Ukrainos Radą. Po 2014-ųjų jis užėmė įvairias pareigas apsišaukėliškoje DLR vyriausybėje, atstovavo jai vadinamosiose Minsko derybose.

Kai įkandin garsiųjų 2014-ųjų karinių veiksmų veikėjų Givio ir Motorolos per pasikėsinimą žuvo tuometinis DLR vadovas Aleksandras Zacharčenko, šios apsišaukėliškos teritorijos vadovu buvo paskirtas D.Pušilinas.

Jo kolega vadinamojoje Luhansko liaudies respublikoje (LLR) Leonidas Pasečnikas gerokai labiau susijęs su jėgos struktūromis. 1970 m. Luhanske (iki 1990 m. vadintu Vorošilovgradu) SSRS finansinių nusikaltimų tarnybos pareigūno šeimoje. Vaikystę praleido Magadane, kur jo tėvas, kaip teigiama neoficialioje biografijoje, gaudė tenykštėse aukso kasyklose veikiančius vagis.

Baigęs Donecko aukštąją karinę politinę inžinerijos ir ryšių mokyklą, L.Pasečnikas iki 2013 m. dirbo Ukrainos saugumo tarnybos direktorate Luhansko srityje. Jo oficialioje biografijoje nurodoma, kad vienas reikšmingų tarnybos laimėjimų buvo 2 mln. dolerių vertės kontrabandos siuntos sulaikymas Izvarino kontrolės punkte. Už šią operaciją tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka apdovanojo L.Pasečniką medaliu.

Kaip ir kolega iš DLR, į aukščiausią postą L.Pasečnikas pateko po pasikėsinimo į pirmtaką. Tiesa, šis, Igoris Plotnickis, nežuvo, bet buvo sužeistas. Praėjus keliems mėnesiams po incidento I.Plotnickis pasirodė Maskvoje ir atsistatydino iš pareigų. DLR vadovu buvo išrinktas L.Pasečnikas.

Abu teroristinių organizacijų atstovai, apkaltinti ir bandymu nuversti konstitucinę santvarką, yra Ukrainos generalinės prokuratūros ir Ukrainos saugumo tarnybos ieškomų asmenų sąraše.