Kinija, kuri bando dorotis su visuomenės senėjimu ir darbo jėgos išteklių mažėjimu, sekmadienį oficialiai nutraukė „vieno vaiko“ politiką: pasirašydama įstatymą, kuriuo visoms susituokusioms poroms leidžiama susilaukti antro vaiko.

Šis pakeitimas, apie kurį spalio mėnesį paskelbė valdančioji Komunistų partija, įsigalioja sausio 1 dieną, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.

Visoms susituokusioms poroms bus leista susilaukti antro vaiko, tačiau vaikų skaičius ir toliau ribojamas.

„Vieno vaiko“ politika, paskelbta 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, leido daugumai porų turėti tik vieną vaiką. Vyriausybė daug metų tvirtino, kad tai buvo vienas pagrindinių Kinijos ekonomikos suklestėjimo veiksnių ir užkirto kelią 400 mln. gimdymų.

Politiką uoliai vykdė nacionalinė komisija, kuri pažeidėjams skirdavo baudas, o neretai ir priverstinius abortus, kėlusius didžiulį sielvartą potencialiems tėvams.

Ši politika taip pat nulėmė abortus ir vaikžudystes vaiko lyties pagrindu, nukreiptus prieš mergaites, nes kinų visuomenėje ištisus šimtmečius pirmenybė būdavo teikiama berniukams.

Kaimo vietovėse gyvenančioms šeimoms ir anksčiau būdavo leidžiama susilaukti antro vaiko, jei pirmas būdavo mergaitė, o etninėms mažumoms leidžiama turėti ir daugiau vaikų, tad kai kas tai vadindavo „pusantro vaiko politika“.

Dėl tokios politikos Kinijos visuomenė, kuri yra didžiausia pasaulyje (1,37 mlrd. žmonių), dabar sparčiai sensta. Taip pat pasireiškia didelis lyčių disbalansas, darbo jėgos ištekliai sparčiai mažėja.

Mėginant spręsti šias problemas, 2013 metais buvo imtasi ribotų reformų, leidusių kai kurioms miestuose gyvenančioms poroms, jei bent vienas iš sutuoktinių buvo vienintelis vaikas savo tėvams, susilaukti antro vaiko, bet gana mažai žmonių pasinaudojo šia galimybe – dėl ribotų pajamų ir, kaip numanoma, didesnių išlaidų susilaukus antro vaiko.

Ekspertai sako, kad perėjimas prie „dviejų vaikų“ politikos tikriausiai yra nepakankamas ir pavėluotas norint spręsti gresiančią Kinijos populiacijos krizę, ir kad vyriausybė dėl giliai įsišaknijusių biurokratinių interesų tikriausiai nelikviduos reprodukcinės kontrolės mechanizmų.

Žmogaus teisių organizacijos sveikino šias istorines permainas itin nepopuliarioje šalies politikoje, bet išreiškė abejonių dėl paliekamos gimstamumo kontrolės.