Aktyvistai perspėja, kad ketvirtadienį pasibaigus Naujosios START sutarties galiojimui gali kilti naujos ginklavimosi varžybos tarp didžiausių pasaulio branduolinių valstybių ir kad Kinija gali būti paskatinta plėsti savo branduolinių ginklų arsenalą.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad bet koks susitarimas su Rusija turi apimti ir Kiniją, tačiau tarptautinės pastangos paskatinti Pekiną prisijungti prie naujų derybų kol kas nebuvo sėkmingos.
„Kinija visada tvirtino, kad ginklų kontrolės ir nusiginklavimo pažanga turi atitikti pasaulinio strateginio stabilumo palaikymo principus“, – spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Kinijos branduoliniai pajėgumai yra visiškai kitokio masto nei Jungtinių Valstijų ir Rusijos, ir šiuo metu ji nedalyvaus derybose dėl branduolinio nusiginklavimo“, – teigė jis.
Naujoji START sutartis baigė galioti vasario 5 dieną, JAV prezidentui Donaldui Trumpui atmetus Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą pratęsti sutartyje numatytus kovinių galvučių apribojimus dar vieniems metams.
Rusija ir Jungtinės Valstijos valdo daugiau nei 80 proc. pasaulinio branduolinio arsenalo, tačiau susitarimai dėl ginklų baigia galioti.
Kinijos branduolinis arsenalas sparčiai auga. Šiuo metu Pekinas turi apie 550 strateginių branduolinių ginklų paleidimo įrenginių, nors tai vis dar gerokai mažiau nei Naujojoje START sutartyje įrašytas skaičius 800 – po tiek įrenginių galėjo turėti Rusija ir Jungtinės Valstijos.
Naująja START sutartimi, pirmą kartą pasirašyta 2010 metais, buvo nustatyta, kad kiekviena pusė gali turėti ne daugiau kaip 1 550 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių. Tai buvo beveik 30 procentų sumažinimas, palyginti su ankstesniu, 2002 metais nustatytu limitu.
Pakte buvo numatyti ir išsamūs patikrinimai objektuose, siekiant stebėti, kaip laikomasi reikalavimų, tačiau inspekcijos buvo sustabdytos 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos ir niekada nebuvo atnaujintos.
Naujausi komentarai