Britai pasibaisėję: mažiau nei per devynis šių metų mėnesius nuo peilių dūrių mirė beveik trisdešimt jaunuolių. Praėjusį svaitgalį, likus kelioms valandoms iki didžiulės demonstracijos, nukreiptos prieš vis dažnėjančius užpuolimus su peiliais, pietų Londone buvo mirtinai subadytas ką tik 23-iąjį gimtadienį atšventęs Lucanas Gordonas.

Tokią šiurpią statistiką net seniausi Skotland Jardo pareigūnai vargiai pamena. Bėdą užsimota spręsti pasitelkus šoko terapiją – kiekvienas gatvėje sučiuptas peilį besinešiojantis jaunuolis bus baudžiamas. Jam teks priverstinai vykti į ligoninę, kur gydomi nukentėjusieji nuo šio asmens šaltojo ginklo, ir į kalėjimą, kur sėdi aukų skriaudikai.

Bet ar tokios priemonės pasiteisins? Aiškintis santykius naudojant peilius tampa populiaru ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kitose šalyse.

Priežastis – žlungantys autoritetai?

Nors Prancūzijoje peiliais įvykdomų nusikaltimų nepalyginamai mažiau nei Didžiojoje Britanijoje, ekspertai sako, kad prancūzams tuo džiaugtis gerokai per anksti.

"Tuo keliu, kuriuo yra nukeliavusi Didžioji Britanija, gali greitai nueiti ir Prancūzija", – mėgsta ironizuoti britų teisėsaugininkai.

Pasak Prancūzijoje gerai žinomo kriminologo Alaino Bauerio, daugelyje vargingų šalies priemiesčių paaugliai dažnai su savimi nešiojasi peilius ar kitus ginklus. Nors apskritai žmogžudysčių skaičius palyginti nedidelis (vidutiniškai 1 tūkst. per metus, iš jų tik 35 įvykdo nepilnamečiai), pastaruoju metu paauglių įvykdomų nusikaltimų daugėja.

"Pagrindinis skirtumas, lyginant mus su britais, yra tas, kad mūsų vadinamoji gaujų kultūra daugiausia nukreipta prieš valdžios atstovus. O britams įprastesnės tarpusavio kovos", – Didžiosios Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC aiškino Prancūzijos kriminologas.

"Nepasiekėme tokio lygio, kad paaugliai peilius naudotų konkretiems "žygdarbiams". Bet, ko gero, tai tik laiko klausimas", – britų ir prancūzų vadinamosios peilių kultūros skirtumus vardijo A.Baueris.

Specialistas įsitikinęs, kad Vakarų visuomenėse jaunimo polinkis smurtauti dažniausiai atsiranda žlugus pasitikėjimui valdžia ir neradus naujų autoritetų.

Populiarus pietiečių ginklas

Prancūzijos kaimynėje Ispanijoje taip pat įspūdinga peilių kultūros statistika. Vien pernai šalyje buvo konfiskuota beveik pusė milijono šių šaltųjų ginklų, nuo dūrių peiliu mirė 135 žmonės. Nors šaunamieji ginklai tarp nusikaltėlių vis dar populiariausi, kasmet daugėja nusikaltimų, įvykdomų naudojant peilius.

Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad Ispanijoje peiliai kaip ginklai populiariausi tarp emigrantų iš Lotynų Amerikos. Šalies teisėsaugai bene didžiausią galvos skausmą kelia minėtų atvykėlių suburtos gatvės gaujos. Joms priklausantys jaunuoliai peilius dažnai išsitraukia aiškindamiesi tarpusavio santykius ar sumanę apiplėšti praeivius.
Vis dėlto Ispanijoje šaltaisiais ginklais įvykdomų nusikaltimų skaičius, palyginti su bendra nusikaltimų statistika, yra mažas, todėl spręsti šios problemos šalies politikai neskuba.

Danijoje griežta tvarka

Danų kova su peilių naudojimu gatvėse ekspertų dažnai vadinama pavyzdine. Šalies pareigūnai atlikę tyrimą nustatė, kad jei šie šaltieji ginklai lengvai prieinami visuomenei, jie dažniau naudojami vykdant nusikaltimus. Todėl danai įvedė griežtas taisykles, kokio ilgio peilius galima nešiotis, o policijai suteikti dideli įgaliojimai apieškoti bet kurį įtarimų sukėlusį asmenį.

Pagal Danijos įstatymus viešose vietose draudžiama su savimi nešiotis bet kokius ilgesnius nei 7 cm aštrius daiktus, kuriuos galima panaudoti kaip šaltąjį ginklą.
Išimtys taikomos tik kai kurių profesijų atstovams. Taigi nuo šio draudimo atleisti žvejai, kitą darbą dirbantys žmonės, kuriems peilis yra darbo įrankis.

Tačiau šių profesijų atstovams patariama palikti bet kokias aštrias darbo priemones kur nors kitur, kai jie sumano užsukti į barą ar kokią kitą viešą vietą. Jeigu pareigūnai pamatys, kad, tarkim, žvejys į kavinę užėjo krepšyje turėdamas žvejybai reikalingą peilį arba santechnikas – atsuktuvą, ir negali pagrįsti, kam užeigoje šie instrumentai reikalingi, tokiam asmeniui gali tekti gerokai patuštinti piniginę ir susimokėti baudą.
Nepaisant visų prevencijos priemonių, nusikaltimų, kurie įvykdomi naudojant peilius, skaičius Danijoje kasmet panašus – jie sudaro 2–3 proc. visų įvykdomų nusikaltimų. Vis dėlto pastaruoju metu policija vis mažiau konfiskuoja peilių. 2006 m. pareigūnai jų konfiskavo 3113, o pernai – 2549.

Rasistų kovos įrankis

Rusijos pareigūnai tradiciškai pateikia sau palankią statistiką apie šalyje įvykdomus nusikaltimus, per kuriuos buvo panaudotas bet kurios rūšies ginklas. Jei tikėtume oficialiais skaičiais, per pirmą 2008 m. pusmetį šalyje įvykdyta mažiau nei 5 tūkst. minėto pobūdžio nusikaltimų, o tai yra trečdaliu mažiau, nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Tačiau nepriklausomi ekspertai tikina, kad ši statistika gerokai pagražinta. Nevyriausybinių organizacijų pateikiami duomenys apie šalyje įvykdomus nusikaltimus naudojant ginklą gerokai skiriasi nuo oficialių.

Rusijoje veikianti nevyriausybinė organizacija "Sova" tiria prieš kitataučius nukreiptus išpuolius. Ekspertai nustatė, kad Rusijoje kasmet 15–20 proc. padaugėja rasistinių išpuolių. Vien šiemet nuo sausio iki gegužės per rasistines atakas buvo nužudyti 59 žmonės, daugiau nei 200 sužeista. Daugeliu atvejų buvo naudojami peiliai.

Rusijos valdžios požiūrį į peiliais besišvaistančius skustagalvius išduoda kad ir tai: iki šiol šalyje nėra jokio įstatymo, kuriuo būtų draudžiama ar bent ribojama gatvėse nešiotis peilius.

Paskata – kompiuteriniai žaidimai

Tolimojoje Japonijoje nusikaltimų, kurie įvykdomi naudojant peilius, pastaruoju metu ypač padaugėjo. 2007-aisiais šalyje buvo registruota 40 proc. daugiau minėtos rūšies nusikaltimų, nei prieš penkerius metus.

Kai kurie nusikaltimai ypač žiaurūs. Visą pasaulį sukrėtė birželį šalies sostinėje Tokijuje įvykdytas išpuolis, kai vyras dviašmeniu medžioklei skirtu peiliu mirtinai subadė septynis žmones, dar septynis sužeidė.

Šiuo metu politikai svarsto, gal reikėtų uždrausti gatvėse nešiotis dviašmenius peilius. Šie šaltieji ginklai itin dažnai vaizduojami japonų kompiuteriniuose žaidimuose. Tekančios saulės šalies teisėsauga baiminasi, kad dėl šių žaidimų poveikio minėti šaltieji ginklai gali išpopuliarėti tarp jaunų žmonių.

Japonijos įstatymai jau dabar draudžia su savimi nešiotis peilį, kurio ašmenys siekia šešis centimetrus. Žmogus nebaudžiamas tik tuo atveju, jei sugeba įtikinamai paaiškinti, kam jam gatvėje reikėjo šio šaltojo ginklo.