Įtampa Gruzijoje atslūgo, bet jau kalbama apie naujus protestus ar net revoliuciją

Nepaprastoji padėtis Gruzijoje vakar vis dėlto buvo atšaukta. Gyvenimas po visą šalį sudrebinusių susirėmimų bent laikinai grįžo į senas vėžes. Tačiau gali būti, kad krizė vėl atsinaujins jau kitą penktadienį.

Skandalingoji lapkričio 7-oji

Šimtai policininkų kontroliuoja aikštę šalia šalies parlamento, nekursuoja viešasis transportas, įtartinos lengvosios mašinos stabdomos ir tikrinamos pareigūnų. Žinių laidas transliuoja tik valstybinė šalies televizija. Interneto ryšys smarkiai sutrikęs. Būtent taip nuo lapkričio 8-osios nakties, kai buvo įvesta nepaprastoji padėtis, atrodė Gruzijos sostinė Tbilisis.

Dieną prieš, lapkričio 7-ąją, Gruzijos policijos pajėgos, naudodamos gumines kulkas, dujas ir vandens patrankas, Tbilisyje išvaikė šešias dienas trukusį daugiatūkstantinį opozicijos mitingą. Po policijos siautėjimų į šalies ligonines išvežta daugiau nei 500 asmenų, tarp jų ir keli opozicijos lyderiai.

Tą patį vakarą Gruzijos specialiosios paskirties būrys įsiveržė į opozicine laikomos televizijos kompanijos „Imedi“ pastatą ir televiziją suniokojo. Lemtingąją dieną nutrauktos ir televizijos „Kavkasija“ transliacijos.

Netrukus pranešta, kad prezidentas Michailas Saakašvilis pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo visoje šalyje. Dokumente numatyti apribojimai penkiolika dienų rengti demonstracijas ir manifestacijas, draudžiama visuomenės informavimo priemonėse kurstyti smurtą, suvaržomos nepriklausomų televizijų transliacijos.

Oligarchas ir kompanija

Paklaustas, kodėl, jo manymu, užpulta būtent „Imedi“ televizija, nors šalyje veikia dar 5 kitos komercinės televizijos, Archilas Gegešidzė iš tyrimų centro „Georgean Foundation for Strategic and International Studies“ teigė, kad ši kompanija greičiausiai pasirinkta keršijant įtakingam verslo magnatui Badriui Patarkacišviliui.

„Imedi“ televizija šalyje labai populiari. Nors prieš porą savaičių B.Patarkacišvilis 51 proc. bendrovės akcijų perdavė valdyti verslo partneriams – JAV bendrovei „News Corporation“, šią televiziją M.Saakašvilis ir jo aplinka tebesieja su B.Patarkacišviliu“, – dienraščiui sakė A.Gegešidzė.

Finansinę paramą opozicijai pažadėjusio B.Patarkacišvilio ieško Gruzijos teisėsaugininkai. Lapkričio 7-ąją jam pareikšti įtarimai sąmokslo rengimu siekiant nuversti Gruzijos valdžią. Jam būnant „Imedi“ televizijos savininku, eteris ne kartą buvo suteiktas buvusiam gynybos, ekonomikos ir ekonominės plėtros ministrui Irakliui Okruašviliui. Būtent šios televizijos eteryje rugsėjo pabaigoje I.Okruašvilis apkaltino prezidentą M.Saakašvilį korupcija ir tuo, kad šis jam būnant ministru neva davė įsakymą nužudyti B.Patarkacišvilį bei kai kuriuos kitus politinius oponentus.

I.Okruašvilis buvo suimtas ir savo kaltinimus viešai atsiėmė. Netrukus jis buvo paleistas, o lapkričio pradžioje neaiškiomis aplinkybėmis dingo iš šalies. Įdomu, kad lapkričio pradžioje į Tbilisyje mitinguojančius tautiečius tiesioginiame eteryje jis kreipėsi iš Miuncheno. Tada jis pareiškė, kad atsiimti kaltinimus prezidentui jį neva privertė. Šį interviu vėl transliavo „Imedi“.

Opozicijos reikalavimai

Prieštaringai vertinamo I.Okruašvilio suėmimas opoziciją suvienijo. Rugsėjo 28-ąją, praėjus dienai po I.Okruašvilio arešto, prie šalies parlamento buvo surengtas daugiatūkstantinis opozicijos mitingas. Jo metu išreikšta parama suimtam ministrui, be to, reikalauta pirmalaikių prezidento ir parlamento rinkimų.

Protesto akciją organizavusios penkios opozicinės partijos per šį mitingą pareiškė sieksiančios suvienyti šalies opozicines jėgas.

Kiek mažiau nei po savaitės, spalio 2 d., opozicinės partijos paskelbė veiksmų planą, kuriame išdėstė reikalavimus valdžiai. Reikalauta nedelsiant paleisti suimtą I.Okruašvilį, o parlamento rinkimus surengti 2008 m. Balandį, kaip ir buvo numatyta iki pernai gruodį priimtų Konstitucijos pataisų.

Spalio 9 d. paleidus I.Okruašvilį, opozicija žadėjo tęsti protestus ir toliau reikalauti parlamento rinkimų 2008 m. balandį.

Po savaitės krizei vis labiau kaistant, prezidentas pristatė siūlymus, kuriais norėtų pakeisti dabar galiojančią rinkimų tvarką. Jis pasiūlė sumažinti rinkimų slenkstį nuo 7 iki 5 proc., apriboti prezidento galias paleidžiant prezidentą, taip pat pratęsti parlamento kadenciją nuo ketverių iki penkerių metų, kad parlamento ir prezidento rinkimai būtų rengiami kartu. Susivienijusi Gruzijos opozicija šiems prezidento siūlymams neskyrė daug dėmesio.

Kitą dieną dešimt opozicinių partijų paskelbė bendrą manifestą pareikšdamos, kad šalyje dominuoja vienas žmogus – prezidentas, kad vyrauja politinis teroras, žmogaus teisės negerbiamos, dauguma gruzinų gyvena žemiau skurdo ribos, o valdžia esą pamiršusi, kad turi atkurti šalies integralumą.

Spalio 22 d. opozicija pareiškė, kad nuo lapkričio 2 d. nuolat rengs protesto akcijas, jei valdžia neatsižvelgs į jos reikalavimus. Prezidento administracija atkirto, kad dėl rinkimų jokių nuolaidų nebus, o kitais klausimais galimos derybos. Po to buvo lapkričio 7-osios įvykiai.

Reformų pasekmė – taksistas profesorius

Analitikai teigia, kad įtampa Gruzijoje didėjo jau seniai, o I.Okruašviliui tai buvo geras pretekstas reikalauti esminių reformų, nes esą šiuo metu situacija valstybėje tragiška.

„Po Rožių revoliucijos M.Saakašvilis pradėjo labai greitas ekonomines reformas. Dėl šių reformų šimtai tūkstančių gruzinų neteko darbo, ėmė sparčiai didėti infliacija, todėl Gruzijoje viskas tapo labai brangu. Nors BVP augimas kasmet yra milžiniškas, žmonės to nejaučia ir tai juos varo į neviltį“, – sakė politikos analitikas A.Gegešidzė.

Dabar Gruzijoje gyvenanti Evelina Taunytė pateikia ir tokios ekonominės politikos pavyzdžių. Merginą stebina, kad nekvalifikuotą darbą dabar priversti dirbti buvę intelektualai.

„Dabar taksisto profesija labai pelninga. Tarp taksistų Tbilisyje gali sutikti daugybę inžinierių, net profesorių. Juokaujama, kad dabar visi tapę taksistais“, – su dienraščiu įspūdžiais dalijosi mergina.

E.Taunytė sako pastebėjusi, kad parama ar neapykanta prezidentui daugiausia priklauso nuo žmonių pajamų. Miestuose didesnes pajamas gaunantys darbuotojai remia M.Saakašvilio režimą, o kaimų gyventojai ir mažai uždirbantys miestiečiai yra griežtai prieš jį nusistatę.

„Manyčiau, kad riba, skirianti M.Saakašvilio šalininkus ir priešininkus, yra ties 2 tūkst. larių (apie 3 tūkst. litų) . Uždirbantieji daugiau pasisako už M.Saakašvilį, o mažesnes pajamas gaunantys jo nemėgsta. Miestuose žmonės labai pyksta, kad M.Saakašvilis pinigus leidžia prestižinėms statyboms. Be to, neseniai panaikino sendaikčių turgų Tbilisio centre. Tai žmones labai erzina“, – galimas nusivylimo M.Saakašviliu priežastis vardijo pašnekovė.

Knygą apie tautines mažumas Gruzijoje rašanti mergina sako pastebėjusi, kad gruzinai M.Saakašvilį kaltina ir dėl išaugusių maisto prekių kainų. Mergina sako neįsivaizduojanti, kaip 20 eurų (70 Lt) per mėnesį pensiją gaunantis gruzinas sugeba verstis gyvendamas Tbilisyje.

„Už litrą pieno Tbilisio centre moki pusantro euro. Daugumos maisto prekių kainos čia didesnės nei Lietuvoje. Todėl nenuostabu, kad galima pamatyti labai daug valkataujančių žmonių“, – pasakojo E.Taunytė.

Krizės sprendimo perspektyvos

Gruzijos policijai išvaikius mitingą Tbilisyje ir šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį Vakarai griežtai pasmerkė tokius M.Saakašvilio veiksmus. Lietuva irgi neliko nuošalyje. Armėnijoje viešėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas nutraukė vizitą šalyje kaimynėje ir malšinti aistrų atskubėjo į Tbilisį.

Anksčiau kategoriškai kalbėjęs ir į jokius kompromisus nenorėjęs leistis M.Saakašvilis vis dėlto ryžosi nuolaidoms. Netrukus buvo paskelbta, kad sausio 5 d. bus surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai. Kartu su prezidento rinkimais bus rengiamas ir referendumas, kurio rezultatai parodys, kada vyks parlamento rinkimai – 2008-ųjų balandį ar antrojoje metų pusėje.

Paskelbus apie pirmalaikius prezidento rinkimus, susivienijusios opozicinės partijos suskubo ieškoti bendro kandidato, kuris galėtų mesti iššūkį M.Saakašviliui. Renkant bendrą kandidatą opozicija suskilo. Iš dešimties partijų susivienijimo pasitraukė leiboristai: į prezidentus jie iškėlė savo lyderį Šalvą Natelašvilį. Kitos devynios susivienijusios partijos bendru kandidatu išsirinko nepartinį – Levaną Gačečiladzę.

Opozicinių partijų susivienijimui nepriklausantys „Naujieji dešinieji“ iškėlė savo lyderį Davidą Gamkrelidzę.
Verslo magnatas B.Patarkacišvilis taip pat pareiškė kandidatuosiąs rinkimuose, tačiau analitikai tai vertina veikiau kaip viešųjų ryšių triuką. Juolab kad opozicinės partijos teigia vedančios su juo derybas dėl finansinės paramos.

O kol kas Gruzijos politikų laukia naujas išbandymas – lapkričio 22 d. paaiškės, ar šalyje laikinai išspręsta krizė vėl neatsinaujins. Būtent šią dieną M.Saakašvilis turėtų atsistatydinti – Konstitucija numato, kad prezidentas turi atsistatydinti iki rinkimų likus 45 dienoms. Opozicija jau dabar grasina, esą jei prezidentas to nepadarys, šalyje vėl bus organizuojami masiniai mitingai.

„Lapkričio 23 d. paaiškės, ar neprireiks vėl organizuoti masinių protestų. Jeigu M.Saakašvilis nepasitrauks, mes pasirengę vėl tai daryti“, – dienraščiui sakė vienas opozicijos lyderių Davidas Zurabišvilis.

M.Saakašviliui atsistatydinus, pagal Konstituciją šalies prezidento pareigas laikinai turėtų eiti šalies parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė.