Kubilius įspėja – Rusija labai sparčiai ginkluojasi Pereiti į pagrindinį turinį

Kubilius įspėja – Rusija labai sparčiai ginkluojasi

2025-12-23 16:31

Rusija ir toliau kaupia ginklų atsargas – sugeba pasigaminti gerokai daugiau ginklų, nei jų reikia kare Ukrainoje. O taika Ukrainoje anaiptol nereikštų taikos Lietuvai ir visai Europai. Taip sako už Europos gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. Kelis kartus už Rusiją turtingesnė Europa stato gamyklas, tačiau ir rusai nemiega, todėl grėsmės lieka panašios.

Kubilius įspėja – Rusija labai sparčiai ginkluojasi
Kubilius įspėja – Rusija labai sparčiai ginkluojasi / J. Elinsko/ELTOS nuotr.

A. Kubilius pirmadienį ryte lankėsi pas Seimo pirmininką Juozą Oleką.

Prieš dešimtmetį abu vyrai Lietuvos politikoje buvo konkurentai.

Dabar jie tarėsi, kur dar būtų galimybių Lietuvai stiprinti gynybą.

„Yra daug galimybių plėtoti ir stiprinti gynybos pajėgumus bei gynybos pramonę“, – sakė ES gynybos ir kosmoso komisaras A. Kubilius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau už Europos Sąjungos gynybą atsakingas A. Kubilius sakė, kad Rusija ir toliau gaminasi kur kas daugiau ginklų, nei jai reikia Ukrainoje.

„Rusija savo apsukų nemažina, jei pažiūrėtume, kiek Rusija išleidžia gynybai pagal vadinamąjį perkamosios galios paritetą“, – teigė A. Kubilius.

Perkamosios galios paritetas leidžia palyginti, kiek skirtingos šalys gali įsigyti už tą pačią pinigų sumą įvertinus valiutų skirtumus.

„Šių metų duomenys rodo, kad Rusijos išlaidos gynybai siekia 85 procentus visos Europos Sąjungos gynybos išlaidų“, – sakė A. Kubilius.

Rusija kartais menkinama teigiant, kad ji didelė tik žemėlapyje, bet jos ekonomika prilygsta Italijai. Visų Europos Sąjungos šalių bendrasis vidaus produktas yra net aštuonis kartus didesnis. Tačiau Rusija taip pajungė visus išteklius karui, tad ginkluojasi beveik taip pat sparčiai kaip visa Europa. Be to, Rusija nesiplėšo dėl kokybės – gamina paprastesnius, bet masiškai gaminamus ginklus.

„Net jei taika, kurios labai siekiame, artimiausiu metu įsigalėtų Ukrainoje, Rusijos grėsmės tikrai nesumažės, nes Rusija akivaizdžiai tęs karinę gamybą ir dar labiau spartins pasirengimą galimoms agresijoms“, – sakė A. Kubilius.

Artimiausiu metu Europos Sąjungos šalys turėtų pradėti gauti papildomus 150 milijardų eurų gynybai.

„Bandysime kalbėtis su atitinkamomis tarnybomis, kad mūsų projektai, skirti regionų gynybai, būtų dar aktyviau pristatomi Europoje ir gautų finansavimą“, – teigė J. Olekas.

Šiemet Europos Sąjunga pristatė naują programą SAFE. Tai lengvatinės paskolos gynybai su mažesnėmis palūkanomis, o grąžinti šalys galės per 45 metus, pirmąjį dešimtmetį nieko negrąžinant. Lietuva prašė 8 milijardų eurų, o Briuselis patvirtino 6 milijardus.

„Per ateinančius kelis mėnesius pinigai pasieks tas vyriausybes, kurios prašė šių paskolų, tarp jų ir Lietuvą“, – sakė A. Kubilius.

6 milijardų eurų lengvatinė paskola yra gerokai didesnė nei rekordinis kitų metų Lietuvos gynybos biudžetas. Didžioji dalis šių lėšų bus skirta vadinamiesiems tradiciniams ginklams – tankams, šarvuočiams ir artilerijai.

Karas Ukrainoje rodo, kad sparčiai plečiasi naujos kartos pigūs ginklai – dronai. Rusija turi daugybę jų tipų ir kasdien juos leidžia šimtais.

Ukrainiečiai nuolat kuria antidronus. Sako, kad tai naujausias rusų „shahedų“ žudikas.

„Prieš dvi savaites numušėme tūkstantąjį „shahedą“. Vaikinai laimingi. Kiekvienas numuštas taikinys – tai sprogmuo, kuris nepasiekė mūsų šeimų, mūsų elektrinių“, – pasakojo ukrainietis karys.

Kiekvienas numuštas taikinys – tai sprogmuo, kuris nepasiekė mūsų šeimų, mūsų elektrinių

Ukrainiečiai vos tik kažką sukūrę, siunčia į frontą, naudoja, tobulina.

NATO šalyse nauji ginklai gimsta lėtai – norint juos perduoti kariuomenei, būtina sertifikuoti. Suomijoje NATO išbando įvairius dronus – skraidančius, riedančius ir plaukiančius.

Vienas iš dronų gali nutolti septyniolika kilometrų, gabenti pusės tonos krovinį arba tris sužeistus karius.

„Noriu parodyti, kaip paprasta nustatyti maršrutą. Tiesiog pažymėjau šešis taškus. Galiu keisti liesdamas žemėlapį ekrane“, – aiškino karys.

Pristatant šią NATO parodą, akcentuojama, kad renginys vyksta poligone netoli Rusijos sienos, tačiau neįvardijama, kada tokie dronai galėtų pasiekti NATO kariuomenes – jei apskritai pasiektų.

Europoje statomos naujos gamyklos, pavyzdžiui, „Rheinmetall“ prie Baisogalos. Panašios gamyklos, rusų kalibro ginklams, dygsta ir Baltarusijoje.

Eurokomisaras A. Kubilius buvo iškėlęs idėją palei visą Europos Sąjungos sieną su Rusija kurti dronų sieną. Remiantis Ukrainos patirtimi, kad Rytų flango šalys, tokios kaip Lietuva, gautų didesnį finansavimą oro gynybai.

Tačiau Vokietijai ir Prancūzijai pasakius, kad dronų sienai dabar ne metas – apie idėją net nebekalbama.